Ketvirtadienį Plungės rajono savivaldybėje lankėsi atstovai iš neįgaliųjų organizacijoms atstovaujančios asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“. Su jais aptarti neįgaliesiems aktualių problemų susitiko seniūnijų socialiniai darbuotojai, atstovai iš kitų rajono socialinių įstaigų.
Susirinkusiesiems „Lietuvos neįgaliųjų forumo“ atstovai Lina Gulbinė, Audronė Balsiukienė ir Algimantas Arbočius pasiūlė pažaisti žaidimą, kurio metu reikėjo apibūdinti, kaip jie įsivaizduoja vienokią ar kitokią negalią turintį žmogų ir kaip supranta jo įsidarbinimo galimybes. Dauguma prisipažino abejojantys dėl neįgaliųjų įsidarbinimo galimybių. A. Balsiukienė pasakojo kažkada irgi dėl to abejojusi, bet šiandien mananti, kad tokie žmonės gali būti visavertė darbo rinkos dalis.
Anot A. Balsiukienės, nuo sovietinių laikų susiformavusi nuostata, kad neįgalūs asmenys neturi ir negali dirbti. Į neįgaliuosius buvo žiūrima griežtai: atskirti, nepripažinti ir neįleisti. Susirinkusiesiems ji pasakojo, kad net ir šiais laikais įvairiuose Lietuvos neįgaliųjų pensionatuose žmonės tebegyvena sovietinių laikų sąlygomis: mažyčiuose kambarėliuose, miega geležinėse lovose, žiūri televiziją per nespalvotus „šilelius“ ir valgo drauge su visais gyventojais valgyklose, nors kiekvienas turėtų turėti teisę valgyti savo kambaryje.
„Lietuvos neįgaliųjų forumo“ atstovai pasakojo, kad, įdarbinant neįgalius žmones, turėtų būti visokeriopa nauda. Užuot buvę valstybės išlaikytiniais, neįgalieji galėtų patys prisidėti prie valstybės bendrojo vidaus produkto kūrimo. Tuo labiau kad neįgalieji labai nori ir gali dirbti, tik darbdaviai kažkodėl tokius darbuotojus vengia įdarbinti.
Susirinkime užvirė diskusija dėl sunkiomis psichinėmis ligomis sergančių neįgaliųjų. Kaip pasakojo Plungės socialinių paslaugų centro direktorė Žaneta Liutikienė, centre tokie dažniausiai apsilanko ypač pikti, agresyvūs, kategoriškai atsisakantys dirbti. Kaip ji pasakojo, neretai sulaukiama ir grasinimų, tenka kviesti policiją, greitąją. Tad tokių žmonių įdarbinimas tampa labai abejotinas. A. Balsiukienė sutiko, kad ši problema labai opi, bet ją, kaip ir bet kurią kitą, būtina spręsti.
„Lietuvos neįgaliųjų forumo“ atstovai taip pat pristatė savo vykdomą projektą „Naujų neįgaliųjų įdarbinimo iniciatyvų skatinimas valstybinėse institucijose ir savivaldybėse“, finansuojamą pagal Norvegijos finansinio mechanizmo subsidijas.
Didelė neįgaliųjų problema – jiems nesuteikiamos tinkamos sąlygos būti visaverčiais visuomenės, darbo rinkos nariais. Daugelis įstaigų iki šiol nėra pritaikytos tam, kad neįgalieji galėtų į jas patekti, t. y. nėra liftų ar specialių takelių, kitų sąlygų. Kaip pasakojo „Lietuvos neįgaliųjų forumo“ dalyviai, tai – didžiulė problema. Štai, pavyzdžiui, neįgalus žmogus, norėdamas įsidarbinti, atvyksta į pokalbį, kuris turi vykti įmonės antrajame aukšte, o lifto… nėra. Jis netenka galimybės pretenduoti į darbo vietą, nors turi tam visas teises.
Kaip sakė A. Balsiukienė, būtina siekti, kad Lietuva ratifikuotų Jungtinių Tautų Neįgaliųjų Teisių Konvenciją, kuri užtikrintų neįgaliesiems daugiau teisių.
