Praėjusį ketvirtadienį Kulių miestelio gyventojai rinkosi į susitikimą su Plungės rajono savivaldybės administracijos, UAB „Plungės vandenys“, UAB „Plungės lagūna“ atstovais. Gyventojams pristatytas rugsėjo 15-ąją pradedamas įgyvendinti vandentvarkos projektas. Darbai vyks visus 2012-uosius ir 2013-uosius metus. Juos atlikus, nemaža dalis kuliškių turės galimybę prisijungti prie centralizuotos vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistemos. Ar žmonės šios galimybės trokšta? Atrodo, ne visi.
Bendrai – 14 milijonų litų
Pristatyti vandentvarkos projektą į Kulius atvyko Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė, pats Kuliuose gyvenantis Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojas Arvydas Liutika, projektą vykdysiančios UAB „Plungės vandenys“ direktorius Antanas Borumas ir darbus atliksiančios UAB „Plungės lagūna“ atstovas projektuotojas Vytautas Milius. Kulių seniūnė Daivutė Petrauskienė ir A. Liutika susirinkusiuosius ragino išklausyti informaciją apie projektą, o vėliau drąsiai uždavinėti klausimus ir išsiaiškinti viską, dėl ko kyla abejonių.
A. Beierle Eigirdienė pasakojo, jog šis vandentvarkos projektas apims tris miestelius – Kulius, Platelius ir Žemaičių Kalvariją. Bendra projekto vertė – apie 14 milijonų litų, trukmė – 29 mėnesiai. Kiek vėliau analogiški darbai vyks dar ir Alsėdžiuose bei Šateikiuose, nes, vykdant vandentvarkos projektą Plungėje, pavyko sutaupyti lėšų. Jos ir bus panaudotos darbams pastaruosiuose dviejuose miesteliuose.
Pažadas: viskas bus sutvarkyta
„Plungės vandenų“ direktoriaus A. Borumo teigimu, galima tik džiaugtis, kad rangos darbų konkursą laimėjo UAB „Plungės lagūna“ – ši įmonė esą dirba tvarkingai, užbaigia darbus iki galo, atsižvelgia į gyventojų interesus. „Su „Plungės lagūna“ įgyvendinom projektą ir Plungėje. Iš gyventojų gavom tik du ar tris nusiskundimus ir tuos pačius tuoj išsprendėm. Žodžiu, problemų kaip ir nebuvo“, – pasakojo A. Borumas.
„Plungės lagūnai“ atstovavęs V. Milius gyventojų prašė supratingumo – kad įsileistų į kiemą, kalbėtųsi, derėtųsi, o ne užsisklęstų ir jau po laiko imtų reikšti pretenzijas. „Plungės lagūnai“ nerimą kelia ir tai, kad trylika kuliškių nesirašo sutikimų – kad leidžia darbuotis jiems priklausančiame sklype. „Žinoma, mes be jūsų sutikimo negalime brautis į privačią teritoriją, bet labai tikimės supratingumo“, – sakė V. Milius.
Kuliškiai klausinėjo, ar, vykdant darbus, bus išraustos gatvės, keliukai į kiemus, sklypai? A. Borumas neneigė, kad žemė bus rausiama, bet tikino, kad „Plungės lagūna“ vėliau viską sutvarkys – ir privačius sklypus, ir asfaltuotas gatves, ir žvyrkelius. „Asfaltuotose gatvėse bendrovė dirba betranšėjiniu būdu, o žvyrkelius palieka tokius, kokie jie buvo iki darbų. Ir jūsų sklypai nenukentės – Plungėje daugybę sklypų išrausėme, bet sutvarkėme ir niekas nesiskundė“, – sakė A. Borumas.
Jungtis bus privaloma
Ar vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistema bus atvesta iki pat namų, ar teks investuoti ir patiems, dar teiravosi žmonės. Atsakymas žmonių nenudžiugino – Europos Sąjunga lėšų skiria tik tinklams iki privačių sklypų ribos, toliau – kiekvieno žmogaus reikalas. Pačiam teks ir projektą pasidaryti, ir vandentiekio bei kanalizacijos trasas atvesti. Anot A. Liutikos, Europos Sąjunga skiria pinigų centralizuotiems tinklams, o žmonės patys turėtų būti suinteresuoti prie jų jungtis. Juolab kad kuliškiai seniai puoselėjo viltį turėti vandenį ir kanalizaciją. Ir dėl to, kad patiems patogiau būtų, ir dėl to, kad nebeterštų aplinkos.
Gyventojai domėjosi, kas bus tiems, kurie nepareikš noro jungtis prie centralizuotų tinklų. Mat vieni turi nuosavus šulinius, kiti – nuotekų valymo įrenginius. O juk prisijungus prie „Plungės vandenų“ sistemos, kiekvienas kubinis metras vandens kainuos kone aštuonis litus.
A. Borumo teigimu, įgyvendinus projektą, per dvejus metus visi, pro kurių sklypus eis magistraliniai tinklai, privalės prie jų prisijungti. Priešingu atveju, gali ir aplinkosaugininkų vizito sulaukti, ir baudų gauti. A. Beierle Eigirdienė kalbėjo: „Turime pagaliau elgtis civilizuotai, atėjo laikas, kai nebegalime nuotekų leisti nei į kanalus, nei į upelius“. Negi nebetinka net sertifikuoti, tūkstančius kainuojantys individualūs nuotekų valymo įrenginiai? Anot A. Borumo, jei žmogus, įsigijęs specialius įrenginius, tinkamai jais naudojasi ir įrodys, kad į aplinką išleidžia švarias nuotekas, galės ir toliau jais naudotis.
Įgyvendinus projektą, dauguma kuliškių turės galimybę prisijungti prie centralizuotų tinklų. Pasiteiravus, kodėl ne visi, A. Liutika atsakė: „Kiek pinigų iš ES gavom, už tiek ir padarysime. Žinoma, gaila, kad ne visus kuliškius šis patogumas pasieks, bet bent jau daugumą – taip“.
Yra ir skeptikų
A. Beierle Eigirdienės nuomone, įgyvendinat projektą Kuliuose, didelių problemų kilti neturėtų. Vien jau dėl to, kad žmonės galės bet kada kreiptis į saviškį – A. Liutiką, kuris paskirtas rūpintis šiuo projektu.
Į susirinkimą suėję žmonės apie „atkeliaujantį“ vandentvarkos projektą kalbėjo skirtingai. Vienas sakė „iš principo“ neleisiąs savo žemės rausti, kitas kalbėjo leisiąs, bet už kiekvieną metrą paprašysiąs po 100 litų. Teko išgirsti ir pilietišką vienos moteriškės nuomonę. „O aš leisiu, kodėl turėčiau neleisti. Juk tai ne mano vienos, o viso miestelio interesas. Juk visiems vandens ir kanalizacijos reikia. Ir tu neturėtum trukdyti“, – sakė viena kuliškė, kreipdamasi į savo draugę.
