
Pasibaigus vietos savivaldos rinkimams, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, kalbėdamas apie artimiausius darbus, paminėjo, jog vienas jų – pasiekti, kad Plungės ligoninėje atsirastų mamografas. Reikia pasakyti, kad tokia žinia daugelį nudžiugino. Tačiau… praėjusią savaitę jungtiniame Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto ir Vietos ūkio ir ekologijos komitetų posėdyje teikdamas 2022 m. veiklos ataskaitą ligoninės direktorius Remigijus Mažeika atskleidė, jog norint įsigyti mamografą reikės įveikti krūvą barjerų bei įtikinti Sveikatos apsaugos ministeriją, kad Plungė verta turėti šią įrangą.
Finansai
Pristatydamas veiklos ataskaitą R. Mažeika kalbėjo, kad praėjusių metų finansinis ligoninės rezultatas buvo teigiamas. Lyginant su 2021 m., gydymo įstaigos pajamos pernai išaugo 1 mln. 146 tūkst. eurų. Direktorius pasidžiaugė, kad pusę sumos už kompiuterinį tomografą gydymo įstaiga jau sumokėjo. Kitų didelių pirkimų ligoninė nedarė, tik atnaujino įrangą. Žinoma, infliacija turėjo nemenką poveikį ir gydymo įstaigos patiriamoms sąnaudoms. Didžiausias sąnaudų augimas – 61 tūkst. eurų – buvo elektros energijai, nors jos sunaudota 20 000 kW mažiau.
Sveikatos apsaugos ministerija kelia tikslą, kad ligoninių paslaugos kuo greičiau grįžtų į „ikikovidinį“ lygį. Lietuvos mastu tai dar nėra pasiekta, o Plungėje kai kurių paslaugų skaičius pavyko viršyti. Štai Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje paslaugų suteikta daugiau.
Beje, įdomumo dėlei pasakysime, jog manantys, kad priėmimo skyriuje dažniausiai lankosi ieškantieji ligų, klysta. Pasak R. Mažeikos, net 49 proc. patenkančių į šį skyrių sudaro traumatologiniai pacientai, 14 proc. – chirurginiai.
Plungiškiams žinoma, kad Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių ruošiamasi rekonstruoti. Kaip pasakojo ligoninės direktorius, projektavimo darbai praktiškai baigti, tai atsiėjo 52 998 eurus. Preliminari rekonstrukcijos kaina apie 810 tūkst. eurų, dar 250 tūkst. Eur reikės įrangai ir baldams.
Po ataskaitos pristatymo komitetų nariams kilo klausimas, ar yra minčių, iš kur būtų galima gauti 1 mln. eurų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriui rekonstruoti.
R. Mažeika atsakė, kad sulaukta pasiūlymo: jei ligoninė pagal 2019 m. turėtą struktūrą atsisako Vaikų ligų, Chirurgijos, Ginekologijos-akušerijos skyrių ir kuria sveikatos centrą, gauna 2,5 mln. eurų. Tačiau, kaip pažymėjo ligoninės direktorius, galima atsisakyti ir dalimis, t. y. 2019 m. Ginekologijos-akušerijos skyriaus Plungėje jau nebuvo, bet Vaikų ligų skyrius buvo. „Vaikai“ sudaro 700 tūkst. eurų. Jei ligoninė nesutinka ko nors atsisakyti, R. Mažeikos žodžiais tariant, „pinigai nukeliauja į regioną, tada Klaipėda turbūt „suvalgys“ viską, ir dar mažai bus“.
Paslaugų poreikis išaugo
Praėjusiais metais Plungės ligoninėje daug dėmesio skirta pacientų registracijai. „Įkūrėme skambučių centrą, ir šioje vietoje esame modernesni, nei buvome iki šiol“, – teigė R. Mažeika.
2022-aisiais ligoninėje buvo suteikta 93 219 ambulatorinių paslaugų. Iš jų 73 212 – Plungės rajono savivaldybės gyventojams, 11 873 – Rietavo savivaldybės gyventojams.
Ligoninės vadovą stebino tai, kad iš Telšių rajono, kur yra regioninė ligoninė, ambulatorinėmis paslaugomis Plungėje pasinaudojo 1 766 asmenys, iš Kretingos rajono – 1 014, iš Klaipėdos miesto – 893, iš Skuodo rajono – 701. „Stipri mūsų vieta yra ambulatorinė reabilitacija. Labai daug telšiškių, kretingiškių atvyksta į Plungę. Turime gerą Ambulatorinės reabilitacijos skyrių, baseiną, visi žavisi juo ir aktyviai naudojasi paslaugomis“, – kalbėjo R. Mažeika.
Ligoninei labai svarbu buvo atkurti išplėstines konsultacijas. Tiesa, 2019 m. lygis dar nepasiektas, bet, kaip teigė R. Mažeika, trūksta visai nedaug. Skausmo klinikoje pernai gydėsi 602 pacientai. Ligoninės direktorius džiaugėsi, kad įsigijus naują kompiuterinį tomografą atlikta beveik 600 tyrimų daugiau, o tai sudaro 48 proc. augimą. Pernai labai sėkmingai buvo vystomos dienos stacionaro paslaugos. Apimtys ženkliai išaugo – po 30–35 pacientus kasdien.
Kaip minėjo ligoninės vadovas, pernai Plungėje buvo atliktos 1 279 operacijos. Turint omenyje, kad pirmąjį metų ketvirtį gydymo įstaiga dar gyveno „kovido“ sąlygomis, tai labai geras skaičius ir viršija preliminarų Sveikatos apsaugos ministerijos rodiklį – 1 100 operacijų.
Problemos
„Slaugos ir palaikomojo gydymo srityje ligoninė išgyvena pokyčius. Nuo spalio mėnesio – naujas paslaugų teikimo aprašas, griežtėja indikacijos ir į 2019 m. lygį niekada negrįšime. Didėja įkainis, sunkėja patekimas ir plėtojamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose“, – dėstė R. Mažeika.
Pastarąsias paslaugas teikia ir ligoninė, bet yra viena problema – nediferencijuojamas įkainis už paslaugą kaime ir mieste. T. y. už tą patį įkainį komanda vyksta pas pacientą Plungės mieste ir Rietavo savivaldybėje ar kokioje kaimo seniūnijoje.
Problemų mūsų gydymo įstaigai kyla ir dėl pacientų vežimo į trečio lygio ligonines, nes labai sudėtinga suderinti, tenka prašyti ir maldauti. Problemiška ir su insulto ištiktais ligoniais. Nors aiškiai nustatyta diagnozė, tačiau privaloma pacientą vežti į klasterį (Klaipėdą). Ten nuvežtą ligonį tenka parsigabenti su atsakymu gydyti taip, kaip gydyta. Tiesa, ši problema kamuoja ne tik Plungės, bet ir kitas ligonines.
Barjerai dėl mamografo
Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto narys Adomas Zamulskis domėjosi, kokia yra situacija dėl mamografo įsigijimo.
R. Mažeika paaiškino, kad ligoninė Sveikatos apsaugos ministerijai yra pateikusi prašymą leisti pirkti šią brangią įrangą. Tačiau tam keliama bene 15 reikalavimų, skaičiuojami visokiausi rodikliai. „Ir vienas iš įdomiausių yra tai, kad, norint naujam dalyviui ateiti į rinką, turi būti pagrįstos tyrimų apimtys. Ir jos turi būti didesnės nei Lietuvos vidurkis. Yra didžiosios ligoninės, kurios užsiima onkologija ir pan., jų apimtys tikrai didelės, bet… pavyzdžiui, Telšių ligoninėje praėjusiais metais buvo 2 056 atvejai. Mes turėtume turėti 7 000, jei norėtume patekti į rinką. Nemeluosime, sakome, kad 3 600 – sveiko proto „ribose“. Yra sudėti tokie barjerai, kuriuos sudėtinga apeiti, bet tikimės, jog turime nemažai argumentų, kad įrodytume, jog esame verti turėti mamografą“, – nušvietė karčią realybę ligoninės direktorius.
Gydytojų papildymas
Politikas Marijus Kaktys domėjosi, kokių specialistų ligoninėje trūksta.
Gydymo įstaigos vadovas atsakė, jog judėjimas vyksta, pasiseka įtikinti specialistus, kad Plungėje dirbti bus tvaru. Bazinė Plungės ligoninės sritis – terapija. Vadovo įsitikinimu, rugsėjo mėnesį Vidaus ligų skyriuje bus trys jauni gydytojai. Šiuo metu vienas jau dirba, antras pradeda dirbti, trečias prisijungs vėliau.
„Ir kai bus trys jauni, plius patirtis, kuri yra, šiems ir kitiems metams klausimas bus išspręstas“, – pridūrė R. Mažeika.
Tikimasi, kad traumatologijos ir kartų kaitos klausimas išsispręs, jei vasarą traumatologų būrį papildys jaunas gydytojas.
Chirurgijos skyriuje pavyksta ne viskas. Anot ligoninės vadovo, labiausiai privilioti jaunus gydytojus trukdo sveikatos įstaigų tinklo neapibrėžtumas. Medikai abejoja, ar po kelerių metų ligoninė vis dar veiks.
R. Mažeika pasidžiaugė, jog ženkliai pagerėjo situacija su reanimatologais. Šiuo metu, kad du gydytojai reanimatologai dirbtų visą parą, ligoninei trūksta vieno etato. Iki šiol įstaiga galėjo užtikrinti tik vieną visą parą budintį reanimatologą.
„Viską darome, bet ne visada tai pavyksta, tačiau judame į priekį. 2022 m. gruodžio pabaigoje situacija buvo gerokai blogesnė“, – sakė ligoninės direktorius.
Daugiau: indėliai