Rietavo moterys, pagimdžiusios ir užauginusios penkis ir daugiau vaikų, susibūrusios į draugiją „Motulės delnuos“, rūpinasi daugiavaikių motinų reikalais, puoselėja dėmesį ir pagarbą joms. Praėjusį trečiadienį draugija, pakvietusi viešnių iš Šilalės, Šilutės ir Skuodo, surengė susitikimą su Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovais: Seimo nariu Ryčiu Kupčinsku ir europarlamentaro Vytauto Landsbergio padėjėju Andriumi Tučkumi. Pokalbio tema – dėmesys ir pagarba daugiavaikei motinai.
Susitikimą pradėjo ir svečius pristatė rietaviškių draugijos pirmininkė Veronika Vasiliauskienė. Prisiminė, kaip rietaviškės kovojo už tai, kad motinos, pagimdžiusios ir užauginusios penkis ir daugiau vaikų, gautų antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Moteris ir šiandien mena, kokius kryžiaus kelius teko nueiti, kiek skaudžių žodžių dėl to išklausyti.
Tada socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei rietaviškės moterys surašė prašymą, kuriame nurodė, jog nenori prašyti savo vaikų, sąžiningai valstybei mokančių mokesčius, pagalbos, tačiau norėtų valstybės paramos… Ministrės atsakymas moteris nuliūdino: valstybinė pensija skiriama tik už ypatingus nuopelnus, tarsi pagimdyti penkis ar šešis vaikus, juos užauginti dorais Lietuvos piliečiais būtų kokia nors smulkmena…
Tiesa, iš pradžių pasirodė, jog valdžios vyrai po ilgų kalbų atsižvelgė į daugiavaikes motinas, tad nuo šių metų liepos pradžios jos turėjo gauti antrojo laipsnio valstybines pensijas. Deja, ir šį kartą kalbos taip ir liko kalbomis…
Seimo narys R. Kupčinskas pasidžiaugė rietaviškių aktyvumu ir pasiūlė tokią draugiją steigti visoje Lietuvoje – kovojant už tinkamą požiūrį į motinas ir didesnes pensijas, būtų svaresnis žodis. Be to, artėja Sąjūdžio suvažiavimas, vyksiantis Šalčininkuose, – reikia dalyvauti ir kelti šį klausimą, teikti savo pasiūlymus.
Rimtas klausimas dėl padidėjusio darbo stažo. Moterys klausia: kaip „uždirbti“ 20 metų darbo stažą, auginant vaikus? Su nuoskauda prisimena girdėtus priekaištus, kad jos esančios našta valstybei.
Kaip sužinoti, kiek tokių moterų Lietuvoje iš viso yra? Savivaldybėse dažniausiai nėra kur kreiptis panašiais klausimais. Ką čia savivaldybės, jeigu net seniūnijos nežino, kiek tokių motinų jų seniūnijoje gyvena.
Moterys neranda bendros kalbos su jaunais biurokratais, kurie į akis rėžia, kad jiems nueinanti karta nebeįdomi… Beje, moterys aiškino, jog už savo keliamus reikalavimus ir valdžios kritiką neretai gauna pastabų iš savo valdžios, nes jų kalbos kartais būna suprantamos kaip žmonių kurstymas prieš valdžią.
A. Tučkus paskatino moteris nenuleisti rankų ir toliau kovoti už gyvenimo sąlygų gerinimą.
