Sveikata rūpi kiekvienam, todėl šia tema internete pasirodo ypač daug klaidinančios informacijos: stebuklingų papildų, „imuniteto stiprinimo“ būdų, gąsdinimų vakcinomis.
Kodėl tokie teiginiai įtikina ir kaip atskirti mokslinį įrodymą nuo nuomonės ar asmeninės patirties? Apie tai kalbėjomės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, imunologe prof. dr. Aurelija Žvirbliene.
Melagienos sklinda socialiniuose „burbuluose“
Profesorės A. Žvirblienės teigimu, daugiausia melagienų žmones pasiekia per socialinius tinklus, nes žmonės dalijasi jomis savo socialiniame „burbule“: „Per COVID-19 pandemiją daugiausia melagienų buvo platinama apie vakcinas. Ši tema nuolat aptariama visuomenėje, bet per pandemiją daugiausia mitų buvo skleidžiama apie naujoviškas – RNR vakcinas, apie kurias anksčiau niekas nebuvo girdėjęs. Šioms vakcinoms priskiriama daug nebūtų dalykų. Norėčiau priminti, kad už RNR vakcinų sukūrimą buvo suteikta Nobelio premija, taip įvertinant jų svarbą medicinai.“
Pasak jos, tokia dezinformacija jau turi realių padarinių.
„Dėl nuolat kurstomo nepasitikėjimo vakcinomis Lietuvoje mažėja vaikų skiepijimo apimtys, o tai gali turėti rimtų pasekmių, nes galime sulaukti tymų ar kitų infekcinių ligų protrūkių.“
Profesorė taip pat pastebėjo, kad nemažai pseudomokslinių teiginių skleidžiama apie imunitetą, jo „stiprinimo“ būdus, kurie neturi jokio mokslinio pagrindo.
Greito ir paprasto sprendimo pagunda
Kodėl sveikatos tema tokia palanki klaidinančiai informacijai? „Sveikata yra mūsų didžiausias turtas, todėl šie klausimai aktualūs visiems. Tai ir sukuria palankią terpę skleisti dezinformacijai“, – sakė A. Žvirblienė.
Mokslininkės teigimu, žmonės nori greitų ir paprastų sprendimų, o gydytojų siūlomas kelias dažnai gali atrodyti per sudėtingas – pavyzdžiui, sureguliuoti svorį, mitybą, sportuoti ir pan. Tuo naudojasi ir komercinės struktūros, pavyzdžiui, papildų platintojai, siūlydami nusipirkti papildą, kuris „stebuklingai“ išgydys sunkias ligas. Jiems padeda nuomonės formuotojai, kurie neva patys išbandė maisto papildus ar „atjauninančią“ kosmetiką ir neva įsitikino jų veiksmingumu. Už tokią reklamą jie gauna atlygį.
Profesorės manymu, iš vienos pusės, melagienų skleidėjai neigia mokslą, laiko mokslininkus „parsidavėliais“, bet kartu kuria moksliškumo iliuziją: „Iš tiesų, sudėtingi ir nesuprantami terminai, grafikai, lentelės gali imituoti rimtą mokslinį straipsnį ir suklaidinti skaitytoją.“
Kartais net ir mokslininkams sunku atskirti tokią melagieną nuo tikro mokslinio straipsnio. O, vystantis dirbtinio intelekto technologijoms, tokių klastočių gali atsirasti vis daugiau, nes jas sukurti tampa paprasta.
Kas iš tiesų kalba?
Labai svarbu gebėti patikrinti, ar internete cituojamas specialistas yra iš tiesų kompetentingas. Anot A. Žvirblienės, reikėtų pasidomėti cituojamo gydytojo ar mokslininko specializacija ir reputacija. Tokią informaciją tikrai nesunku rasti internete. Svarbu žinoti, kad save gerbiantis specialistas nekalbės apie tą medicinos sritį, kuri neatitinka jo kompetencijos.
Profesorė įspėjo apie naują grėsmę: „Deja, dabar atsiranda išmaniųjų vaizdo klastočių, kuriose kompetentingiems specialistams priskiriami pseudomoksliniai tekstai. Pavyzdžiui, interneto platformose platinamas suklastotas vaizdo įrašas, kuriame žinomas mokslininkas, mikrobiotos specialistas neva pasakoja apie parazitus. Atpažinti tokias klastotes išties labai sunku.“
„Man padėjo“ – dar ne įrodymas
Pasak A. Žvirblienės, asmeninis liudijimas yra tikrai paveikus, todėl šį triuką naudoja ne tik nuomonės formuotojai, bet ir verslo įmonės, užsiimančios tinkline rinkodara. Taip pamažu sukuriamas produktų platintojų tinklas, kuris, skleisdamas melagienas apie savo asmeninę „sėkmę“ bei „stebuklingai“ išgydytas ligas, skatina nepasitikėjimą oficialia medicina.
Jos teigimu, tokie pseudomoksliniai „liudijimai“ skleidžiami seminaruose, organizuojamose „verslo“ kelionėse. Pasitelkiant tokius būdus, platintojus stengiamasi įtikinti nepaprasta produktų nauda sveikatai.
„Jeigu žmogui nebūdingas kritinis mąstymas, tai jam nebus ir poreikio gauti patikimų mokslinių įrodymų, užtenka tikėjimo. Man yra tekę girdėti tokių absurdiškų teiginių, neva daržovėse ir vaisiuose dabar nėra nei mineralų, nei vitaminų, todėl, norint gauti šių medžiagų vienos paros dozę, reikėtų suvalgyti visą karutį, t. y. 50 kilogramų vaisių ar daržovių. Kadangi tiek suvalgyti neįmanoma, siūlomas paprastas sprendimas – išgerti vieną kapsulę papildo. Deja, yra žmonių, kurie patiki tokiomis nesąmonėmis ir perka brangius papildus, užuot suvalgę obuolį ar kopūstą“, – pavyzdžiu situaciją iliustravo mokslininkė.
Skirtingos nuomonės – normalu
Profesorė labai aiškiai pabrėžė, kad bet kuris mokslininkas žino, kad tyrimo išvados turi remtis patikimais moksliniais įrodymais. Pavyzdžiui, atliekant vaistų klinikinius tyrimus, surenkamos didelės tiriamųjų asmenų grupės – vieni gauna vaistą, kiti negauna, tačiau apie tai nežino. Tik tokiu būdu galima gauti objektyvius, patikimus duomenis apie vaisto efektyvumą.
„Pavieniai atvejai nėra įrodymas. Laboratorijoje atliekami moksliniai tyrimai taip pat turi atitikti tam tikrus kriterijus, būtina atlikti kontrolinius eksperimentus, kurie patvirtintų mokslinės išvados pagrįstumą. Vienas tyrimas arba neteisingai atliktas tyrimas negali pateikti patikimų rezultatų“, – sakė ji.
Be to, skirtingos specialistų nuomonės kartais suprantamos kaip įrodymas, kad mokslu pasitikėti negalima. A. Žvirblienė paaiškino: „Nežiūrint didelės mokslo pažangos, mokslas nėra visagalis ir vis dar yra dalykų, kurių negali paaiškinti. Todėl visiškai normalu, kad būna skirtingų nuomonių ir diskusijų, kurios gali būti neteisingai interpretuojamos. Nepasitikėjimas gydytojais kartais remiasi pavieniais atvejais, kai gydytojas suklydo diagnozuodamas ligą ar paskirdamas gydymą. Tačiau tai nereiškia, kad medicina yra bejėgė ir reikia ieškoti pagalbos pas šarlatanus.“
Prieš patikėdami – stabtelėkite
„Atsisakydamas gydytojo paskirto gydymo žmogus rizikuoja savo sveikata. Jeigu yra pagrindo nepasitikėti paskirtu gydymu – visada yra galimybė kreiptis į kitą specialistą“, – sakė pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad internete dalijami patarimai nėra alternatyva vizitui pas gydytoją. Visada reikėtų pasidomėti, kas dalija sveikatos patarimus – ar tai savo srities specialistai, ar nuomonės formuotojai, kurie už tai gauna atlygį.
Taip pat svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas ir jo ligos eiga būna skirtinga, todėl sveikatos patarimai nebūtinai tiks visiems. O jei nepasitikite paskirtu gydymu, kreipkitės į kitą specialistą, o ne atsisakykite gydymo.
„Kritinis mąstymas yra labai svarbus, norint nepaskęsti internete skleidžiamos informacijos ir dezinformacijos sraute“, – apibendrino profesorė.
Nuotr. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) ir iš pexels.com
