Šią savaitę gavę Plungės šilumos tinklų išrašytas sąskaitas plungiškiai (ypač gyvenantieji nerenovuotuose namuose) net žagtelėjo – šildymas gerokai pabrangęs. O ką besakysime gavę sąskaitas už vasarį, kai už šią paslaugą mokėsime kone 27 procentais brangiau nei dabar? Kad ši žinia visuomenei nebūtų lyg perkūnas iš giedro dangaus, prie jos pratinama jau dabar – antradienį uždarosios akcinės bendrovės Plungės šilumos tinklų generalinė direktorė Margarita Charitonova naująją šilumos kainą pristatė Plungės rajono savivaldybės tarybos nariams. Kalbėta, kokie Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atlikti esminiai šildymo kainos pakeitimai, kodėl jie buvo neišvengiami. Pasidalyta mintimis, ką būtų galima padaryti, kad kaina mažėtų. Tiesa, visai ramiai prasidėjęs pasitarimas netruko virsti kaltųjų paieškomis.
Kuro struktūrą būtina keisti
M. Charitonova susirinkusiesiems priminė, jog dar praėjusių metų lapkričio pabaigoje ji kalbėjo, kad 2021 m. Plungės šilumos tinklų kuro struktūra neatitiko faktinės realybės, kad kaina gali kisti, kai VERT priims sprendimą dėl kuro struktūros pakeitimo. Gruodžio mėnesį tai įvyko – kuro struktūra pakeista, o su ja pakilo ir šilumos kaina, kuri tikrai nedžiugina.
Plungės šilumos tinklų direktorė paaiškino, jog kuro struktūros keitimas bazinės kainos galiojimo metu, didinant gamtinių dujų suvartojimą, teisės aktuose nenumatytas, tačiau Plungei buvo padaryta išimtis, kadangi tie pasikeitimai įvyko dėl UAB „Plungės bioenergija“ ūkio pertvarkymo. 2019 m., kai VERT patvirtino bazinę šilumos kainą, tuomet beveik visa šiluma buvo gaunama iš biokuro, o dujų poreikis tesiekė 4,9 proc. Tačiau, kai „Plungės bioenergija“ savo pajėgumus sumažino nuo 30 MW iki 8 MW, V. Mačernio gatvės katilinės sistemoje neužtenka biokuro galios, todėl Plungės šilumos tinklai turi didinti gamybos dujiniais katilais apimtis. VERT sutikus pakeisti kuro struktūrą, gamtinių dujų poreikis nuo 4,9 proc. išaugo iki 32,8 proc. Savaime suprantama, kad dėl to išaugo ir kainos.
Kaip vėliau „Plungei“ teigė M. Charitonova, jei to nebūtų padaryta, Šilumos tinklai nepadengtų savo gamybos sąnaudų ir gamtinėms dujoms pirkti tektų imti banko paskolas. Kainos pokyčius, o tiksliau – kainos kintamosios dalies dydį, lemia ne tik kuro kaina, bet ir bendrovės patiriamos vandens, elektros ir darbo užmokesčio sąnaudos.
Situacijos įkaitai
M. Charitonova sakė, kad iki sausio 11-osios trūkstamam šilumos kiekiui pagaminti Plungės šilumos tinklai vien už dujas išleido 35 000 eurų. Dar viena priežastis, lėmusi kainos augimą, – „Plungės bioenergija“ nedalyvauja aukcione: nustatyta, kad Šilumos tinklai aukcione gali pirkti šilumą ne brangiau kaip 3,03 cento už kilovatvalandę. Kadangi „Plungės bioenergija“ iš vartotojų yra surinkusi perviršį – apie 114 000 eurų ir juos turi grąžinti, jos kaina aukcione galėjo būti 2,94 ct/kWh, tačiau bendrovė užsiprašė 4,06 ct/kWh, tad aukcionas neįvyko. „Vėl tapome situacijos įkaitais, kreipėmės į VERT išaiškinimo“, – tvirtino M. Charitonova.
Sprendimas rastas – sudaryti rezervinės šilumos galios užtikrinimo sutartį. Pagal ją Plungės šilumos tinklai įsipareigojo padengti „Plungės bioenergijos“ pastoviąsias VERT patvirtintas 0,95 ct/kWh sąnaudas ir kintamas sąnaudas. Tokiu būdu gruodį Plungės šilumos tinklai iš kaimynų šilumą turėjo pirkti už 4,67 ct/kWh.
„Išeina brangiau nei jų siūlyta kaina aukcione, be to, gyventojams nesugrąžinamos permokėtos lėšos. Artimiausiu metu situacija greičiausiai nepasikeis. Vėl esame situacijos įkaitai, nes kitos išeities neturime“, – konstatavo M. Charitonova.
Anot direktorės, problemų kelia ir tai, kad „Plungės bioenergija“ ne visada naudoja reikalavimus atitinkantį biokurą. Esą dėl tos priežasties praėjusį penktadienį šiai bendrovei buvo surašyta pretenzija, nes sustojus kuro katilams visą parą šilumos gamybai teko naudoti dujas. Dėl to Plungės šilumos tinklai patyrė 17 000 eurų nuostolį.
Kas būtų, jei būtų
Taigi, trumpai tariant, jei kuro struktūra nebūtų pakeista, už vasario mėnesį suvartotą šilumą plungiškiai mokėtų 7,38 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Dabar kainuos 9,93 ct/kWh (kone 27 proc. brangiau, nei mokėjome už gruodį!). Jei nepriklausomas šilumos gamintojas (NŠG) būtų dalyvavęs aukcione ir jį laimėjęs, kaina būtų buvusi 9,50 ct/kWh.
M. Charitonova pateikė ir kitokias alternatyvas: jei būtų jungiamoji trasa ir nepriklausomas šilumos gamintojas dalyvautų aukcione, vasario šilumos kaina galėjo būti 6,17 ct/kWh, jei būtų trasa, bet NŠG nedalyvautų aukcione – 6,61 ct/kWh. Ir trečiasis scenarijus – jei Plungės šilumos tinklai valdytų „Plungės bioenergijos“ turimus biokuro katilus ir veiktų jungiamoji trasa, kaina būtų 5,58 ct/kWh ir galiausiai praėjus šešiolikai metų ir išsimokėjus visas investicijas kaina galėtų siekti 5,20 ct/kWh.
Beje, kaip sakė M. Charitonova, „Plungės bioenergijos“ akcijų kaina – 2,5 mln. eurų. „Manau, jei valdysime visą infrastruktūrą, ateityje turėsime žemą kainą“, – kalbėjo direktorė.
Darbai užstrigo dėl COVID-19
Kalbant apie infrastruktūrą reikia paminėti, jog prieš kelis mėnesius Plungės šilumos tinklai priėmė sprendimą įsigyti du 5 MW dujų katilus, kurie turėjo būti sumontuoti metų pradžioje, bet… Katilai vis dar ne Plungėje.
Kaip paaiškino M. Charitonova, dėl COVID-19 situacijos gamintojas nespėjo jų pagaminti laiku, tad ir atgabenimas nusitęsė iki sausio 28-osios. Dėl tos pačios priežasties stringa ir jungiamosios trasos tiesimas. Nors ir buvo žadėta, kad trasa bus užbaigta iki 2021–2022 metų šildymo sezono pradžios, panašu, kad tai įvyks tik 2022–2023 metų šildymo sezono pradžioje.
Pasak Plungės šilumos tinklų direktorės, visų darbų, dokumentacijos pridavimas turi įvykti iki liepos 1-osios. „Negalime nušokti toliau su trasa, nei galime“, – reziumavo bendrovės direktorė. Taigi pagrindinis susitikimo tikslas, M. Charitonovos žodžiais tariant, – pradėti galvoti, kaip padaryti, kad visas šilumos ūkis būtų vienose rankose.
Kaltųjų paieška
Reikia pastebėti, jog visi pasitarimo dalyviai sutiko, kad nupirkti „Plungės bioenergiją“ būtų geras žingsnis. Tačiau meras Audrius Klišonis Šilumos tinklų direktorei turėjo ir kitų pastabų. Visų pirma dėl laiku neužbaigtos jungiamosios trasos, kad nebuvo įvertintas darbų atlikimo terminas. Kita pastaba – dėl nepamatuotų pažadų.
„Pernai rugsėjį sakėte, kad kainų šuolio nebus, kad kaina kils 5–6 proc. Jei kuro struktūra nebūtų pakeista, toliau būtumėte kūrenę dujomis, tai vasarį kaina būtų buvusi dar didesnė. Vadinasi, plungiškiai buvo maitinami pažadais. Lapkritį matėte, kad trasa nebus baigta, vėl sakėte, kad kaina nekils“, – priekaištavo meras.
Gindamasi M. Charitonova priminė, jog meras apskritai prieštaravo jungiamosios trasos tiesimui, ir tvirtino tikėjusi, jog trasa bus užbaigta laiku, kaip ir numatyta sutartyje.
Beje, ji taip pat priekaištavo Savivaldybės vadovui, kad šis, jai vadovaujant, iki praėjusių metų gruodžio nė karto nebuvo atvykęs į bendrovę, kad iš socialiai jautrios temos daro politiką, lygina nesulyginamus dalykus – kainas iki energetikos krizės ir jos metu.
„Kai kalbama apie šilumą, temperatūra visada kyla. Susirinkome kalbėtis, kaip išspręsti problemą. Yra pateikti siūlymai, kaip sumažinti kainą, galvokime apie juos. Nuo ginčų šilumos kaina nesumažės“, – užvirusias aistras bandė gesinti Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas.
„Mano pirminė pozicija buvo, kad reikia nusipirkti „Plungės bioenergiją“, bet kadangi pasiūlymas buvo iš mero, niekas to nevertino. Dabar apsisukę kalbame apie tą patį. Nesuveikė tas planas, kurį siūlė: kūrenti dujomis, numarinti „Plungės bioenergiją“ ir tada nupirkti“, – tiesiai šviesiai kalbėjo A. Klišonis. Jis abejojo, ar dėl to, kad nebuvo tinkamai pasiruošta šildymo sezonui, kad pradėti darbai neužbaigti, Plungės šilumos tinklų direktorė tinkama šioms pareigoms. Savivaldybės vadovo manymu, gali būti, kad slepiama informacija.
„Dėl buvusio direktoriaus neveikimo trasa nebuvo nutiesta. Projektavimas neatliktas, derinimas neįvyko“, – ginti M. Charitonovos stojo Liudas Skierus. Pasak jo, jei būtų pradėta kapstytis po praeitį, atsiskleistų nemažai įdomių dalykų.
Beje, kaip sakė Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, „Plungės bioenergijos“ pirkimo derybos buvo pradėtos dar 2020 metais. Tačiau bendrovė iš jų pasitraukė. Vėliau įvyko direktorių kaita Plungės šilumos tinkluose. Be to, M. Kauno įsitikinimu, socialiai pažeidžiamiausios grupės šilumos kainos pokytį nelabai ir pajaus, nes kompensacijoms gauta daugiau lėšų, pasikeitė skaičiavimo metodika.
Kaltės mėtymas vieni kitiems nuvedė į niekur – greitai nutolta nuo pradinio susitikimo tikslo. Aišku tik tiek, kad nei Plungės šilumos tinklai, nei Savivaldybė savo biudžete atliekamų 2,5 milijono eurų neturi. Tad, kaip skamba Andriaus Mamontovo dainoje: „Aš kreipiuosi tiesiai į aukščiausią ministeriją…“
