Pastaruoju metu viena iš dažniausiai registruojamų nusikalstamų veikų – sukčiavimas. Tobulėjant technologijoms, tobulėja ir apgaulės būdai. Nemažai žmonių į sukčių pinkles pakliūva patikėję melagingomis trumposiomis žinutėmis esą iš banko. Praėjusią savaitę du mūsų rajono gyventojai prarado nemenkas sumas.
Spalio 22 dieną į policiją kreipęsis vyriškis nurodė, jog išvakarėse apie 18.45 val. gavo neva iš banko siųstą SMS žinutę su nuoroda. Ją paspaudus iš dviejų žmogaus banko sąskaitų per kelis kartus buvo pasisavinta 1 996,92 euro.
Spalio 21-ąją apie 17.40 val. trumposios žinutės iš menamo banko sulaukė 1997 m. gimusi moteris. Kelis kartus paspaudusi nuorodą prarado 3 992 eurus.
Abiem atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Tik kiek šansų, kad pinigai grįš apgautiesiems?
Kaip kalbėjo Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Eugenijus Palubinskas, didmiesčiuose toks sukčiavimo būdas – populiarus. Panašu, kad jis atkeliavo ir į mūsų rajoną. Žinučių turinys: esą užblokuota sąskaita ir būtina paspausti atsiųstą nuorodą duomenims atnaujinti.
Kokia tikimybė rasti sukčių? Pareigūno teigimu, situaciją blogina tai, kad pinigus išvilioti gali asmenys ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Lietuvoje atsekti sukčius dar yra galimybių, užsienyje – maža tikimybė.
Bankai įspėja:
* jokia teisėtai veikianti institucija ar organizacija iš gyventojų neprašo vartotojų duomenų, mokėjimo kortelės ar programėlės „Smart-ID“ kodų;
* būkite itin atidūs, jeigu SMS žinutės siuntėjai prašo atidaryti pateikiamą nuorodą, įvesti prisijungimo prie interneto banko duomenis;
* jei vis dėlto asmeninė informacija buvo suteikta tretiesiems asmenims, apie tai svarbu kuo greičiau pranešti savo bankui ir skambinti į policiją numeriu 112, bet jokiu būdu patiems nesikreipti SMS žinutėse nurodytais kontaktais.
