Plunges kulturos centre pamineta 70-ies metu sukaktis, kai plungiškiai pastate Domo Andrulio operete „Viengungiai“.
Ta proga vaikai ir suaugusieji gerejosi Klaipedos valstybinio muzikinio teatro muzikine pasaka-žaidimu „Pelene“, teatralizuotu operetes muzikos koncertu, Imres Kalmano operete „Cardašo karaliene“.
Ka žinome apie prieš 70 metu plungiškiu suvaidintus „Viengungius“? Operetes pastatymu rupinosi bažnycios vargonininkas Viktoras Radimonas. Pagrindinius ir kitus vaidmenis atlike artistai, nedidelio orkestro muzikantai buvo bažnycios choro nariai.
Anot ta laikotarpi menanciuju, buti priimtam i bažnycios chora budavo didele garbe. Reikejo tureti ne tik gražu ir stipru balsa, aštria muzikine klausa, bet ir pažinti muzikos rašta. Iš pat pradžiu naujoka, jeigu reikedavo, vargonininkas pamokydavo muzikos abeceles, o tobuleti tekdavo paciam.
V. Radimonas buvo labai darbštus, energingas, sugebejo uždegti bendram sumanymui. Jis atskirai dirbo su solistais, choru, orkestru. Dirigavo spektakliui. Pasirinkta atlikti
1929-1930 m. Plunges gimnazijoje muzikos mokytoju ir choro vadovu dirbusio D. Andrulio sukurta operete.Plunges kulturos centro tremtiniu ir politiniu kaliniu chore „Tevynes ilgesys“ dainuoja dvi šios istorines operetes dalyves – Julija Saliene ir Marija Stonkiene. Pasak abieju moteru, tai buvo linksmas, malonus dainuoti spektaklis apie turtinga našli, turejusi gražia dukteri Irena ir norejusi ja išleisti už turtingo vyro. Jos rankos ir širdies sieke trys turtingi senberniai, bet mergina jau buvo pamilusi studenta. Ka daryti? Surengiamas karnavalas, kuris viska sustato i vietas: isimyli pats tevas ir nebeprieštarauja dukters pasirinkimui.
Pirmajame spektaklyje teva vaidino Adomas Bagdonas, dukteri Irena – Ona Bieliauskyte-Eidukeviciene, kavalierius – Zenonas Burba, Paplauskis, Boleslovas Skrinskis, studenta – Pranas Žutautas, tarnaite – Kazyte Jonauskaite. Choristai turejo vaidmenis karnavale. 1939-aisiais, atnaujinant spektakli, šiek tiek keitesi aktoriai: studento vaidmuo patiketas Steponui Slušniui, tarnaites – i Plunge iš Akmenes atsikelusiai jaunai žvitriai merginai Felicijai Žadeikytei, veliau tapusiai Slušniene ir žemaiciu teatro režisiere. Pranas Žutautas vaidino teva.
Chore dainavo balsingi plungiškiai Justina Kairiene, Kostas Petrutis, Vaclava Dykaite-Liubertiene, Dome Bieliauskyte, V. Radimono šeima: žmona Prane Radimoniene, dukte Aldona Radimonaite, sunus Vytautas Radimonas, taip pat Aniceta Griciute, Zose Kubiliute, Aniceta Ereminaite, Kazys Piktuižis, Alfonsas Bružas, Kazimiera Jonauskaite. Orkestre grojo buves kunigaikšcio Mykolo Oginskio orkestro muzikantas Jonas Petkunas, broliai Ignas, Petras, Leonas ir Povilas Laukiai, Fortunatas, Leonardas ir Vladas Budginai. Režisieriai minimi du: iš Kauno atvykdaves Borisas Dauguvietis ir veliau iš Kretingos – Vladas Giedraitis.
Tu metu gimnazistas, dabar Vilniuje gyvenantis kraštotyrininkas Juozas Šimkus, taip pat padejes prisiminti operetes dalyviu ir vadovu pavardes, sake, kad spektaklis turejo dideli pasisekima ne tik Plungeje. 1938 ir 1939 metais rodytas ir Salantuose, Alsedžiuose, Žlibinuose, Kuliuose, Rietave, Švekšnoje, Kartenoje. Po spektaklio choras dar padainuodavo keleta lietuvišku dainu, orkestras pagrodavo kuriniu iš savo repertuaro.
– Po šio vaidinimo ir koncerto žmones išeidavo švytinciais veidais, – prisimena J. Šimkus.
Taip ir šiandieninius žiurovus nuteike Klaipedos valstybinio muzikinio teatro solistai, choras, baleto trupe, pažere populiariu užsienio kompozitoriu opereciu muzikos. Koncertu ciklu „Operetes ruduo“, skirtu lietuviškos operetes pasta
tymo Plungeje 70-meciui, ne tik pagerbti šio žanro entuziastai, bet ir paskatinta atkreipti demesi apskritai i Plunges kulturini gyvenima prieš 70 ir daugiau metu. Juolab kad leidiniuose, knygose apie Plunge tokios informacijos maža.Tautiškai nusiteike ir kurybiški tu laiku plungiškiai buvo pradeje repetuoti ir Miko Petrausko operete „Consilium fakultatis“ („Gydytoju pasitarimas“), bet del susiklosciusiu nepalankiu aplinkybiu nebaige. Ju mylimas muzikas V. Radimonas išvyko i Taurage, o jo darbus testi emesis muzikos mokytojas Daugintas žuvo.
