Praėjusį ketvirtadienį į posėdį rinkosi Savivaldybės taryba. Šįkart darbotvarkėje buvo tik 20 klausimų ir kone visi jie ėjosi lyg iš pypkės, tik posėdžio pabaigoje Tarybos nariai Savivaldybės administracijos direktorei Astai Beierle Eigirdienei ir merui Albinui Klimui turėjo neįprastai daug klausimų.
Turgelio prekeiviams nepagelbės
Prieš Savivaldybės tarybos posėdį susirinkę Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto nariai buvo pritarę, kad reikia pagelbėti nuo gaisro nukentėjusiems vadinamojo „Gojaus“ turgelio (UAB „Irva“) prekeiviams. Siekiant paremti 25 pardavėjus, kurie gaisro metu kiekvienas patyrė nuo 500 iki 188 000 Lt nuostolių, buvo parengtas sprendimas – nustatyti jiems 0 litų fiksuotą Gyventojų pajamų mokesčio dydį, įsigyjant verslo liudijimus prekybai. Tai reiškia, kad kiekvienas iš jų vieneriems metams būtų atleistas nuo 400 Lt mokesčio. Ir tai būtų buvusi bent šiokia tokia pagalba nukentėjusiesiems.
Kad ir kokie geranoriški turgaus prekiautojams buvo Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto nariai, Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavusi Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Plungės skyriaus vadovė Vaida Kazonienė pasakė, kad toks sprendimas kirstųsi su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, tad, jei Savivaldybės taryba jį ir priims, inspekcija įgyvendinti negalės. „Iš pradžių ir mes manėm, kad toks sprendimas įmanomas, bet, pasikonsultavę su Vilnium, išsiaiškinom, kad tai ir su įstatymu prasilenktų, ir mes neturėtumėm programinės galimybės tai įgyvendinti“, – sakė V. Kazonienė. Jos teigimu, Savivaldybė nukentėjusiesiems pagelbėti gali, bet turės ieškoti kitų būdu tai padaryti, nes sumanytasis – negalimas.
Kad jau taip išėjo, Savivaldybės taryba nusprendė šį klausimą atidėti kitam posėdžiui. Beje, bendrovei „Irva“, kuriai priklauso sudegęs pastatas ir kuri patyrė apie 300 tūkst. Lt nuostolį, Savivaldybė pagelbės – ji 2014 metais atleista nuo nekilnojamojo turto mokesčio (2 080 Lt) ir žemės nuomos mokesčio (230 Lt). „Reikia eiti žmonėms į glėbį ir palengvinti jų gyvenimo naštą“, – Tarybos posėdžio metu ragino Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Visvaldas Nekrašas.
Taryba – už papildomus konteinerius
„Plungė“ jau rašė, kad Savivaldybė, skatindama gyventojus rūšiuoti, kiekviename privačiame kieme, be jau turimo konteinerio komunalinėms atliekoms, ruošiasi pastatyti dar du: vieną – plastmasei, popieriui, metalui ir įvairioms pakuotėms, kitą – stiklui. Taigi privačių valdų savininkai turėtų jau po tris konteinerius. Pusę konteineriams nupirkti reikalingos sumos Savivaldybė tikisi gauti iš Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos, kitą dalį skirs atliekas vežanti UAB „Valda“, vėliau (per ketverius metus) investuotuosius pinigus atgausianti iš viešųjų įstaigų „Žaliasis taškas“ ir „Pakuočių tvarkymo organizacija“. Nupirkus konteinerių, į atliekų rūšiavimo reikalą tikimasi įtraukti apie 8 900 individualių namų valdų, t. y. apie 20 000 gyventojų.
Savivaldybės taryba be ginčų pritarė – rūšiuoti būtina, tad konteinerius perkam.
Hidroelektrinė: gyventojai pageidauja informacijos
Savivaldybės tarybai svarstant hidroelektrinės statybos šalia Alsėdžių tvenkinio, prie Sruojos upelio, klausimą, ėmė kilti įvairiausių abejonių. Juk tas tvenkinys – aukščiau Alsėdžių miestelio, jo įrenginiai – avarinės būklės, tad, kažką pajudinus, gali kilti grėsmė gyventojams. Be to, alsėdiškiai yra įgyvendinę projektą – įrengę paplūdimį, lieptus, o pastačius hidroelektrinę, vandens lygis tvenkinyje gali svyruoti, tad nežinia, ar žmonės begalėtų visu tuo naudotis.
Posėdyje dalyvavusi Alsėdžių seniūnijos bendruomenės pirmininkė Daiva Sprainienė kalbėjo: „Mums tas tvenkinys rūpi, o iš hidroelektrinės statytojo nesam gavę jokios informacijos. Galėtų bent atvykti, pabendrauti su gyventojais. Nes mes juk turim įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, privalom išlaikyti paplūdimį.“
Tarybos nariai pritarė, kad skubėti negalima: hidroelektrinės klausimą reikia išsamiau paanalizuoti, supažindinti su tuo gyventojus, pažiūrėti objekto techninį projektą ir t. t. Taigi UAB „Ekoenergy“ (direktorius Simas Leliūga) sumanymas statyti hidroelektrinę kol kas nepalaimintas.
Nors daug kam atrodo, kad Savivaldybei priklausanti UAB „Plungės autobusų parkas“ vos bekvėpuoja, iš tikrųjų viskas yra kitaip – įmonė skaičiuoja nemenką pelną, ją „dusina“ tik Savivaldybės skolos už mokinių pavėžėjimą.
Savivaldybės posėdyje dalyvavęs „Plungės autobusų parko“ direktorius Rimantas Kmieliauskas sakė, kad bendrovė laikosi gana neblogai. Už savus pinigus suremontuota dalis administracinio pastato, mechaninių dirbtuvių, nugriautas žmonėms pavojų kėlęs stoties peronas. Anot direktoriaus, didžiausia bėda – maži atlyginimai (1 500 – 1 600 Lt). Kadangi jauni nori ir gerai uždirbti, ir dirbti naujais autobusais, „Plungės autobusų parkas“ tokių neprivilioja. Tad dirba vyresni ir net pensinio amžiaus.
Direktoriui nerimą kelia ir euro įvedimas. Mat reikės pakeisti visus senuosius kasos aparatus, kurie kainuos apie 30 tūkst. Lt, o dar sausio 1-ajai reikės turėti apie 10 tūkst. eurų grynaisiais.
R. Kmieliausko teigimu, ateityje planuojama parduoti „Plungės autobusų parko“ administracinį pastatą. Už gautuosius pinigus žadama sutvarkyti stotį, kurioje bus surasta vietos ir administracijai. Dar norima įsigyti bent vieną geresnį autobusą. „Pernai uždirbom 512 tūkstančių litų. Pirmasis šių metų ketvirtis taip pat buvo pelningas. Taigi mūsų perspektyvos gana neblogos“, – sakė direktorius. Beje, Savivaldybė už mokinių pavėžėjimą bendrovei skolinga solidžiai – apie pusantro milijono litų.
Tarybos narys Marijus Kaktys pasidomėjo, kokiu grafiku vasarą, kai nėra mokinių, autobusai važinės į kaimus. „Ar Gintališkės gyventojas, ryte atvykęs į miestą, turės kaip grįžti namo?“ – klausė M. Kaktys. R. Kmieliauskas, pamanęs, kad tai tik juokai, į klausimą neatsakė. O Tarybos narys norėjo rimtai sužinoti, ar vasarą kaimiečiai turės galimybę su miestu susisiekti.
