Žmogui patekus į nelaimę neretai yra pamirštama, kokiu pagalbos telefonu skambinti. Nuo 2004 metų visuose Lietuvos viešojo telefono ryšio tinkluose veikia bendrasis pagalbos telefono numeris – 112, kuriuo paskambinus galima išsikviesti reikiamą pagalbą. Tačiau ar Plungės specialiųjų tarnybų darbuotojai patenkinti bendrojo pagalbos centro darbu?
112 – tai bendrasis numeris, kuriuo reikia skambinti įvykus netikėtoms nelaimėms ar grėsmės gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, turtui atvejams. Šiuo telefonu galima iškviesti pagrindines pagalbos tarnybas: policiją, ugniagesius gelbėtojus ar greitąją medicinos pagalbos tarnybą;
Plungės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo Arūno Juozo Auškalnio teigimu, bendrasis telefono pagalbos numeris yra naudingas. „Kai žmogus šaukiasi pagalbos ir nežino, kurioje vietoje randasi, bendrojo pagalbos centro darbuotojai gali nustatyti tikslią jo buvimo vietą. Žinoma, yra ir minusų, nes skambinant šiuo telefono numeriu gali ilgiau užtrukti, kol bus sujungta su reikiama tarnyba. Bet iš kitos pusės, yra iškviečiama reikiama pagalba: ar tai būtų greitoji medicinos pagalba, gaisrinė, ar policija. Iš pradžių visi techniniai procesai buvo nelengvi, tačiau dabar viskas susinormalizavo“, – sakė A. J. Auškalnis.
Plungės r. greitosios medicinos pagalbos tarnybos direktorė Marytė Mažonienė teigė, kad jų netenkina šio bendrojo pagalbos centro numerio įvedimas ir jo darbuotojų veikla. Kadangi paskambinus pacientui ir jį išklausius, bendrojo pagalbos centro darbuotojai peradresuoja numerį konkrečiai ligoninei, o tai užtrunka daug laiko. „Bendrojo pagalbos centro darbuotojai tik peradresuoja skambučius, o kalbant apie žmonių gyvybę – kiekviena minutė gali būti svarbi ir brangi. Yra ir tokių atvejų, kai medicininės pagalbos net nereikia, o ji vis tiek kviečiama. Pavyzdžiui, jei įvyksta muštynės, į įvykio vietą išvyksta ir policija, ir greitoji pagalba, tačiau dažnai paaiškėja, kad greitosios pagalbos darbuotojų paslaugų net nereikėjo, o medikai važiavo be reikalo“, – kalbėjo M. Mažonienė.
Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojo Mindaugo Kauno teigimu, „pasikeitė tik tai, kad anksčiau pas juos dirbo dispečeris, kuris buvo atsakingas už iškvietimus, o dabar už juos yra atsakingi bendrojo pagalbos centro darbuotojai.“ – sakė M. Kaunas. Kaip ir kiti kalbėjusieji, jis teigė, kad užtrunka daugiau laiko, kol iškviečiama reikiama pagalba, tačiau jis mano, kad šis bendrasis pagalbos telefonas yra naudingas.
Bendrojo pagalbos centro (BPC) organizacinio skyriaus viršininkės Auksės Čibirės buvo paklausta apie ilgesnį iškvietimo laiką. Ji teigė, kad patyręs stresą žmogus gali neprisiminti, koks operatorius jam teikia ryšio paslaugas ir kokie to operatoriaus pagalbos numeriai.
„Manau, kad jau vien skambinant yra taupomas brangus laikas, nes reikia rinkti tik vieną ir lengvai įsimenamą numerį. Mano manymu, šis laiko tarpas – nuo nelaimės iki pagalbos tarnybų iškvietimo – dažnai lieka neįvertintas. O tai, kaip greitai pavyksta atvykti pagalbos tarnyboms, labai sunku pasakyti, nes šiam procesui daro įtaką daug veiksnių: oro sąlygos, kitų vairuotojų sąmoningumas, kelių išsidėstymas ir pravažiuojamumas iki įvykio vietos bei kt. Tačiau tai jau nepriklauso nuo 112 tarnybos“, – teigė A. Čibirė.
