Neseniai gvildentas klausimas, ar Plungės ligoninei būtinas visą parą dirbantis chirurgijos skyrius, ar pakaktų, kad čia būtų teikiamos tik dienos chirurgijos paslaugos. Atsakymas į šį klausimą jau surastas – skaičiais įrodyta, jog chirurgai darbo turi apsčiai ir paslaugų mažinti tiesiog neįmanoma. Tą patį sako ir skyriaus vedėjas Bronius Stanslovaitis – apie mažinimą negali būti nė kalbos, vien tik dienos chirurgijos paslaugų plungiškiams tikrai nepakanka.
Pasak gydytojo B. Stanslovaičio, chirurgijos skyrius darbo tikrai netrūksta. Kad ir dabar kone visos skyriaus lovos (o jų yra 20) užimtos, trijose operacinėse nuolat verda darbas. Nuo metų pradžios iki dabar plungiškiai chirurgai jau atliko daugiau kaip 600 operacijų. Taigi skaičiai rodo, kad chirurgijos paslaugos plungiškiams būtinos – ne vien dieną, bet ir visą parą.
Chirurgijos skyriaus gydytojai atlieka ir planines, ir ekstrines (skubias) operacijas. Jų skaičius panašus.
Skubios operacijos atliekamos dėl ūminių chirurginių susirgimų, krūtinės ir pilvo traumų, pūlingų chirurginių susirgimų. Pacientai operuojami dėl ūminių apendicitų, ūminių tulžies pūslės uždegimų dėl tulžies akmenligės, dėl įstrigusių pilvo sienelės išvaržų, prakiurusių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, žarnos nepraeinamumo, kraujavimo iš virškinamojo kanalo, žarnyno kraujotakos sutrikimų ir kt.
Anot gydytojo B. Stanslovaičio, yra pacientų, kuriuos operuoti būtina čia ir dabar. „Per pusantrų metų, kuriuos čia dirbu, buvo gal dešimt ligonių, kurių tikrai nebebūtume spėję niekur nuvežti. Laimei, kad turėjome galimybę juos operuoti čia, Plungėje. Antraip nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę“, – pasakojo chirurgas. Gydytojas puikiai prisimena pacientus, operuotus dėl sunkaus hemoraginio šoko, kuris išsivystė dėl atvirų ir bukų pilvo organų traumų, kraujuojančių opų, miego arterijos sužalojimo, kiaurinio krūtinės sužalojimo. Sėkmingai operuoti ir gydyti pacientai dėl pūlingų chirurginių susirgimų, kurie komplikavosi sepsiu (kraujo užkrėtimu). Ir jei ne Plungės chirurgai, nežinia, koks likimas būtų ištikęs šiuos pacientus.
Tačiau tarp skubos tvarka operuotų pacientų nemažai tokių, kurie kreipiasi pavėluotai, išsivysčius sunkioms komplikacijoms. Pacientai gydosi patys, laukia net kelias paras, kol pasveiks. Pasak gydytojo, tokiais atvejais reikia ne patiems gydytis, o skubiai pagalbos kreiptis į medikus.
Planinių operacijų atliekama kiek daugiau nei ekstrinių, jos numatomos maždaug mėnesiui į priekį. Dažniausios – laparoskopinės tulžies pūslės šalinimo operacijos, kurios atliekamos esant lėtiniam tulžies pūslės uždegimui dėl akmenligės. Taip pat atliekamos operacijos dėl įvairios lokalizacijos pilvo sienelės išvaržų, išsiplėtusių kojų venų, gerybinių navikų, hemorojaus ir kt.
Pasak gydytojo B. Stanslovaičio, ne visi į chirurgijos skyrių patekę ligoniai yra operuojami. Dalis jų gydomi konservatyviai, ypač susirgusieji ūminiu kasos uždegimu, žarnos nepraeinamumu. Pastariesiems operacijos atliekamos tik tais atvejais, kai konservatyvus gydymas neefektyvus.
Kiekvienas chirurgijos skyriaus pacientas ligoninėje vidutiniškai laikomas apie 4-5 paras. Išsyk po operacijų ligoniai patenka į intensyviosios terapijos skyrių, iš jo – atgal į chirurgijos. Vieniems gydymo pakanka 48 valandų (dienos chirurgija), trumpalaikis gydymas – iki 3 parų, stacionarinis – daugiau nei 3 paros.
Anot skyriaus vedėjo, daugelis planinių operacijų padaroma tą pačią dieną, kai pacientas paguldomas į ligoninę. Iki tol jam ambulatoriškai atliekami visi tyrimai, ilgėliau iki operacijos užtrukti tenka tik su tais ligoniais, kurie turi sunkių gretutinių susirgimų: širdies, plaučių, cukrinį diabetą ir kt.
Kaip jau minėjome, dalis operacijų atliekama laparoskopu. Tai minimali invazija, kuri taikoma visose chirurgijos srityse. „Turime atnaujintą laparoskopinę įrangą, ligoninės direktorius Antanas Martusevičius, kuris pats yra chirurgas ir puikiai supranta mūsų darbą, pasirūpino, kad turėtume modernų operacinį stalą, instrumentariumą, aparatūrą“, – pasakojo B. Stanslovaitis.
Operacinių, chirurgijos ir intensyviosios terapijos skyrių medicininė įranga ir aparatūra atitinka šiandienos lygį ir reikalavimus. Tačiau pagrindiniai chirurgo įrankiai, kaip sako gydytojas B. Stanslovaitis, – galva ir rankos.
B. Stanslovaitis sakė galįs pagirti chirurgijos, intensyviosios terapijos skyrių ir operacinės personalą: ir profesionaliai dirbančius gydytojus, ir patyrusias slaugytojas, instrumentatores, anestezistes, pagalbines darbuotojas. Kadangi darbo skyriuje netrūksta, tikrai praverstų dar vieno chirurgo rankos. „Tikimės, kad netrukus turėsime jauną specialistą – laukiame vieno, baigiančio mokslus“, – sakė skyriaus vedėjas.
