Pagrindinis principas: studentai ir darbuotojai neturi nukentėti

Sausio 29 dieną pasirašytas įsakymas dėl Žemaitijos kolegijos neakreditavimo. Toks Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas sukėlė didžiulį atgarsį Rietave, nes su šia mokymo įstaiga įvairiose jos veiklos etapuose (technikumas, aukštesnioji žemės ūkio mokykla, kolegija) susiję daugelio rietaviškių gyvenimai.

Žemaitijos kolegija yra pirmoji aukštoji mokykla, atsidūrusi tokioje nemalonioje padėtyje. Studijų kokybės vertinimo centro verdiktas neturėjo būti didžiulė staigmena įstaigos vadovybei, nes pirmą kartą neigiamo vertinimo dėl strateginio valdymo trūkumų sulaukta jau 2012-aisiais. Praėjusių metų spalio mėnesį vyko pakartotinis šios aukštosios mokyklos veiklos vertinimas. Jį atlikę ekspertai nustatė, kad dauguma anksčiau pateiktų rekomendacijų neįgyvendinta.
Pavojaus varpai skambėjo, tačiau strateginiai sprendimai liko nepadaryti. Kodėl taip atsitiko, paprašėme paaiškinti Žemaitijos kolegijos direktoriaus Jono Eugenijaus Bačinsko.
– Studijų kokybės vertinimo centras priėmė sprendimą neakredituoti Žemaitijos kolegijos. Ar žinojote apie tokią galimybę?
– Mokslo ir studijų įstatyme yra numatyti reguliarūs aukštųjų mokyklų veiklos vertinimai. Kas šešeri metai kiekvienos aukštosios mokslo įstaigos veiklą tikrina sudaryta komisija. Dabar tokios komisijos yra sudaromos iš užsienio ir Lietuvos specialistų. Patikrinus veiklą, jeigu ji buvo įvertinta neigiamai, pakartotinis patikrinimas numatomas po dvejų ar trejų metų. Žemaitijos kolegijos veikla buvo tikrinta 2012-aisiais.
– Teigiama, kad nepajėgėte įgyvendinti praėjusio vertinimo ekspertų pateiktų rekomendacijų. Kokių konkrečiai?
– Visi nustatyti trūkumai buvo ištaisyti, išskyrus du. Vienas iš reikalavimų – padidinti studentų skaičių, antrasis – sumažinti jų „nubyrėjimą“. 2009 metais kolegijoje studijavo 2 400 studentų. Toliau kasmet jų skaičius mažėjo. Šiuo metu studijuoja šiek tiek daugiau kaip 600 studentų. Viena to priežastis yra gyventojų mažėjimas, jaunimo išvykimas į didesnius Lietuvos miestus ar dirbti į užsienio šalis. Gyventojų skaičius dėl menko gimstamumo per pastaruosius septynerius metus labai smarkiai nukrito, tačiau prie šio mažėjimo pridėję jaunimo išvykimą į užsienio šalis uždarbiauti gauname tiesiog tragiškus skaičius. Mūsų miestai, miesteliai ir kaimai pastebimai tuštėja.
Kita studentų skaičiaus sumažėjimo priežastis – „krepšeline“ vadinama studijų finansavimo sistema. Valstybės išlaikymą, vadinamąjį krepšelį, gauna gerai mokęsi abiturientai. Kiti už mokslą turi mokėti patys. Socialinių mokslų studijos yra pigesnės – mokėti reikia apie 600 eurų, technologinių specialybių studijos – brangesnės. Iki šiol tiek kolegijos, tiek universitetai galėjo priimti visus norinčiuosius studijuoti, nepaisant jų pasiruošimo studijoms, kiek realiai kokybiškam mokymuisi aprūpintų vietų studentams turi mokyklos. Svarbu, kad turėtų brandos atestatą. Jaunimas, rinkdamasis studijoms mokyklas, dažnai remiasi tokiais kriterijais: mokymo įstaiga turi būti toliau nuo namų, dideliame mieste, kur mokosi ar gyvena daug draugų, kur yra didelis laisvalaikio praleidimo pasirinkimas, kur galima lengvai, dar studijuojant įsidarbinti. Dėl šių priežasčių smarkiai padidėjo studentų skaičius pirmiausia Vilniaus ir Kauno aukštosiose mokyklose.
Regionų miestai ir juose esančios aukštosios mokyklos tokių galimybių jaunimui suteikti negali. Kad tokios mokyklos yra arti namų, kad pragyvenimas studijų metu pigesnis, kad po studijų baigimo galima įsidarbinti arti namų ir atsiranda galimybė gyventi namuose ar netoli jų, daugumos jaunuolių nedomina, todėl Žemaitijos, Marijampolės, Alytaus ir Utenos kolegijose studentų skaičius smarkiai sumažėjo ir toliau mažėja, nors studijų kokybė – dėstytojų kvalifikacija, laboratorijų įranga, dėstymas – tik gerėja. Studentų „nubyrėjimas“ yra studijų nutraukimas paties studijuojančiojo pageidavimu arba studentų pašalinimas už blogą mokymąsi ir paskaitų nelankymą. Dauguma savo noru palikusių kolegiją jaunų žmonių nurodė ir priežastis: neturi lėšų toliau mokytis, vyksta į užsienį uždarbiauti, augina vaiką ar nesuderina darbo su studijomis.
– Kokių žingsnių pritrūko, kad išvengtumėte kolegijos uždarymo, ir kiek tai priklausė nuo Jūsų kaip vadovo?
– Apie tokią padėtį ne kartą buvo informuoti ministrai, Seimo nariai, tačiau į tai arba nebuvo kreipiamas dėmesys, arba nesiimama jokių priemonių.
– Kas toliau laukia Žemaitijos kolegijos studentų ir darbuotojų?
– Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija turi sudaryti darbo grupę, kuri turėtų paruošti pasiūlymus. Pasitarime, kurį suorganizavo ministrė Audronė Pitrėnienė, buvo aptarti tokie klausimai: leisti, kad dabartiniai baigiamųjų kursų studentai numatytu laiku pabaigtų studijas Žemaitijos kolegijoje; numatyti, kada kolegija turėtų būti prijungta prie kitos veikiančios kolegijos, ir pasiekti, kad Žemaitijos kolegijos vietoje turėtų būti įkurtas Žemaitijos studijų (mokymo) centras, kuriame vyktų studijos (mokymas) ir kvalifikacijos kėlimas; pirmo, antro ir ištęstinių studijų trečio kurso studentams turėtų būti sudarytos sąlygos studijuoti ten, kur jie ir dabar studijuoja.
Ministerijos darbo grupė turi paruošti konkrečius pasiūlymus dėl kiekvienos studijų programos. Kol darbo grupė nepradėjo savo veiklos, tiksliau nieko negalima pasakyti, tačiau pagrindinis principas išlieka – studentai ir darbuotojai neturi nukentėti.