Į „Plungės“ laikraščio redakciją kreipėsi Platelių seniūnijos Gintališkės kaimo gyventoja Antanina Krištupienė. Braukdama ašaras, pensininkė pasakojo, kaip ją esą apgavo ūkininkas iš Telšių rajono. Iš jo moteris pirkusi 18 rulonų šieno ir per vėlai pamačiusi, koks jis senas ir pajuodęs. Žodžiu, toks, kad nei karvė, nei veršiukas jo neėsią.
Gintališkės kaimo gyventoja pasakojo laikanti karvę ir veršiuką. Pavasariop pasibaigęs šienas, todėl moteris ieškojusi, kas parduoda. Ir rado – per skelbimą laikraštyje. A. Krištupienė sakė susiskambinusi su šieno siūliusiu ūkininku, klaususi, ar šienas geras. Šis atsakęs, jog geras, per Jonines sušienautas. Tik per rudenį ir žiemą lauke stovėjęs.
Kaip pasakojo pensininkė, šienas buvęs nebrangus – po 15 litų už ruloną. Kadangi A. Krištupienė parsivežti neturi kuo, ūkininkas po tiek pat (15 Lt už ruloną) paprašęs už atvežimą.
„Buvau Plateliuose, kai ūkininkas paskambino ir pasakė, kad jau atvažiuoja. Sutarėm, kad lauksiu jo miestelyje ir kartu parvažiuosim į Gintališkę. Taip ir buvo“, – pasakojo moteris.
Kodėl A. Krištupienė išsyk nepasižiūrėjo, kokį šieną ūkininkas jai atvežė? Pensininkė sakė net neįtarusi, kad gali būti apgauta, tikėjusi, kad šienas bus toks, kaip ūkininkas pasakojo. „Be to, kai tik parvažiavom į kiemą, aš ėjau į trobą atnešti pinigų. Vos išėjau laukan, pardavėjas jau stovėjo prie durų ir paėmė iš manęs pinigus. O kai kartu nuėjom apžiūrėti šieno, aš amo netekau. Jis buvo senas ir juodas kaip mėšlas“, – guodėsi moteris. A. Krištupienė sakė dar bandžiusi ūkininką sustabdyti, išsakiusi priekaištus dėl šieno, prašiusi, kad bent šimtą litų grąžintų. Bet jis net į kalbas nėjęs. Sėdęs į traktorių ir išvažiavęs.
Pasijutusi apgauta, A. Krištupienė kreipėsi ne tik į redakciją, bet ir į policiją – tikėdamasi per teismą atgauti pinigus, parašė pareiškimą.
Nuvykę į Gintališkę, apžiūrėjome A. Krištupienės pirkinį. Tiesą sakant, į mėšlą jis neatrodė panašus. Paviršius tikrai pajuodęs (juk daugiau nei pusmetį lauke prastovėjo), bet viduje, kaip mums pasirodė, – šienas kaip šienas. Juolab kad ir kaina nedidelė – 15 litų už ruloną. Tačiau mes – ne ekspertai, todėl moters dar sykį pasiteiravome, ar tas šienas toks jau prastas, gal ji be reikalo taip pyksta. A. Krištupienė atsakė: „Šienas ne tik iš išorės pajuodęs, bet ir viduje pelėsių bei puvėsių radau. Be to, šienautas jis gal prieš 10 metų. Mano karvė pratusi prie gero pašaro, todėl tokio ėsti nenori“, – pyko Gintališkės kaimo gyventoja.
Telefonu kreipėmės ir į šieną pardavusį Telšių rajono ūkininką Kazimierą. Ką jis apie savo prekę mano? „Tas šienas gerų geriausias. Tik viršus nuo oro sąlygų pajuodęs, bet kitoks šienas iš lauko ir nebūna. Ko ta moteris prisigalvoja ir ko nori, aš nežinau“, – atsakė žmogus.
Anot ūkininko, jis pirkėją įspėjęs, kad šienas lauke laikytas, brangiai už jį neėmęs ir pinigų grąžinti neketinąs. „Ir taip man į nuostolį išėjo, nes tokį atstumą teko gabenti“, – kalbėjo ponas Kazimieras. Pasak telšiškio, A. Krištupienė – ne pirmoji pirkėja. Jo šieno pirkę ir kiti, tačiau jokių pretenzijų esą niekas nereiškęs.
