Rietavo savivaldybės tarybos posėdyje nustatytos uždarosios akcinės bendrovės Rietavo komunalinio ūkio perskaičiuotų šilumos ir karšto vandens kainų dedamosios tretiesiems bazinės kainos galiojimo metams. Komunalinių paslaugų kainos – visada jautri tema, tad vietos politikai įmonės direktoriui uždavė ne vieną klausimą.
Biokuras brango dvigubai
Vyriausiasis komunalininkas Alvydas Rojus pirmiausia paaiškino, kad, atsižvelgiant į priežastis, kurios nepriklauso nuo įmonės, bazinė kaina perskaičiuojama kiekvienais metais. Pastoviosios kainos dalies pokyčiams įtaką daro infliacijos dydis, mažesnis nei buvo planuotas šilumos kiekio pardavimas, Finansų ministerijos prognozuojamas darbo užmokesčio augimas.
Paskaičiuota, kad, lyginant su praėjusiais metais, sąnaudos padidėjo 19 388 eurais, kas projekcinę šilumos kainą išaugina 4 proc. Analogiška situacija ir su karšto vandens kainomis.
A. Rojus akcentavo drastiškai – 80–100 proc. – kilusią biokuro kainą. Tačiau tuoj pat nuramino, kad šilumos kainų dedamojoje kuras sudaro tik 50 proc., tad šilumos brangimas nebus tiesiogiai proporcingas biokuro kainų augimui.
Domėjosi naujais vartotojais
Komunalinio ūkio teikiamų paslaugų brangimas – jautri tema, tad vietos politikams kilo ne vienas klausimas.
Alfredas Mockus domėjosi, ar įmonei pavyko, kaip buvo planuota, padidinti šilumos vartotojų skaičių.
„Prisijungti prie centralizuotos šildymo sistemos vis dar neapsisprendžia „Iki“ ir „Senukai“, bet jau prisijungėme Pirminės sveikatos priežiūros centrą, tris butus Žemaitės g. 6, du – Žemaitės g. 3, po vieną – Laukuvos, Kulių, Daržų gatvėse. Rezultatas gana neblogas. Būtume turėję ir daugiau naujų vartotojų, bet su akcija „praėjo“ dujininkai. Žmonės sumokėjo jiems startinius prisijungimo mokesčius ir dabar, dujų kainoms išaugus, net norėdami nebegali persigalvoti. Skatindami naujus vartotojus teikiame jiems nuolaidas. Prisijungimas prie centralizuotos šildymo sistemos mūsų naujiems vartotojams, kurių butuose buvo įrengta šildymo sistema, nekainavo nė dviejų tūkstančių, neturintiems šildymo sistemos – apie 2,5 tūkst. eurų, o tai daug pigiau, nei teks mokėti pasirinkusiems dujinį šildymą“, – atsakė politikui A. Rojus.
Trūkt už vadžių – vėl iš pradžių
Pastaruoju metu vos ne per kiekvieną Savivaldybės tarybos posėdį kalbama apie vandens (ne)kokybę. Šį kartą prie šios temos grįžo Algimantas Mickus. Socialdemokratas svarstė, ar Komunalinis ūkis, kurio prievolė tiekti gyventojams švarų vandenį, negalėtų namuose ant šalto vandens įvadų įrengti filtrų ir juos prižiūrėti.
„Gyventojai patys įsirengia filtrus, keičia juos. Tam reikalingi įrankiai. Ar nebūtų paprasčiau, kad tai darytų vandens tiekėjas? Vartotojams taip būtų patogiau, net jeigu ir tektų kažkiek brangiau mokėti“, – siūlė politikas.
Komunalinio ūkio direktorius A. Rojus paaiškino tarybos nariams, kad įmonė vandenį tiekia iki namo įvado ir nėra atsakinga už vidaus vandentiekio sistemą. „Dėl filtrų – tai būtų privati nuosavybė, ir mes negalėtume jų priežiūros kaštų įtraukti į vandens kainą. Nesame atsakingi už namo vidaus vandentiekio tinklų sistemą. Kai vanduo bėga rudas, mums sunku susigaudyti, ar jis toks iš mūsų tinklų, ar iš vidaus sistemos. Būna, kad gyventojai, atlikdami remonto darbus, užsuka vandenį, o vėliau visas daugiabutis gauna jį nešvarų, – kalbėjo bendrovės vadovas. – Namo vandentiekio sistema turėtų būti laiku praplaunama, kaip ir komunalininkai praplauna centralizuoto vandentiekio tinklus.“
Vyriausiasis komunalininkas nepraleido progos dar kartą padejuoti dėl vartotojų, kurie dėl prastos vandens kokybės pirmiausia skundžiasi feisbuke, aptaria tai viešojoje erdvėje ir tik tada kreipiasi į komunalininkus. Kartais net nesikreipia – ūkio darbuotojai patys išsiaiškina, kur gyvena žmogus, pasidalijęs įrašu, ir važiuoja spręsti problemos.
Į A. Rojaus pasiguodimą dėl gyventojų pomėgio „įkaitinti atmosferą“ Savivaldybės tarybos narys, Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas Albinas Maslauskas replikavo: „Kodėl įmonė neturi feisbuko paskyros? Informacija jus pasiektų daug operatyviau. Pagalvokite apie tai.“
Vienbalsiai priimtas sprendimas
Savo nuomonę apie perskaičiuotų šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymą išsakė Viktoras Krajinas: „Prieš nutardami dėl komunalinių paslaugų kainų kėlimo ilgai diskutuodavome. Šį kartą, matydami situaciją pasaulyje, žinodami padėtį rinkoje, manau, sukandę dantis turėsime priimti siūlomą sprendimą.“
Dėkodamas kolegai už gerą nuomonę, meras Antanas Černeckis pastebėjo: „Galima sprendimą priimti paprastai ir nesukandus dantų.“
Neaišku, kuriuo būdu – paprastu ar tuo kitu – balsavo vietos politikai, bet sprendimą dėl Rietavo komunalinio ūkio perskaičiuotų šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo priėmė vienbalsiai.