Pareikalavo pinigų už… išgalvotą sandorį

„Bevalgant vos bandelė iš burnos neiškrito, kai paskaičiau, ką jis man rašo“, – atėjęs į redakciją greitakalbe išbėrė 82 metų varkališkis Vytautas Meška. Vyras papasakojo istoriją, vertą plunksnos. Tiesa, kol kas neaišku, ji linksma ar verčianti susimąstyti ir daryti išvadas.

Netikras pirkėjas
Kaip sakė varkališkis, visa ši istorija prasidėjo dar prieš trejus metus, o netikėtą pagreitį ir finalą ji pasiekė prieš porą savaičių.
Prieš trejus metus V. Meška sugalvojo parduoti 1 ha žemės sklypą. Tiesa, jis padalytas į tris dalis, viename jų stovi gyvenamasis namas. Kaip ir daugelis, vyriškis apie parduodamą nekilnojamąjį turtą paskelbė laikraštyje. „Po kurio laiko pas mane prisistatė nekilnojamojo turto agentas iš Gargždų ir pasiūlė savo pagalbą“, – prisiminė varkališkis. Anot pašnekovo, jokios sutarties jiedu nesudarė, tik žodžiu susitarė. Bet santykiai tarp kliento ir agento, švelniai tariant, nesusiklostė. Sužinojęs, kad agentas savo skelbimuose nurodo neva didesnę sklypo kainą, nei buvo aptarę, vyras jo paslaugų atsisakė.
Laikui bėgant ponas Vytautas po truputį „aptampė“ savo gyvenamąjį namą ir nusprendė jame likti gyventi. „Rugpjūčio pabaigoje į laikraštį įdėjau skelbimą, kad noriu parduoti du sklypus“, – pasakojo vyras. Ir ką jūs manot, netrukus varkališkiui vėl paskambino tas pats agentas iš Gargždų, po kelių dienų prisistatė į vietą.
„Jis man ir vienaip, ir kitaip bandė įpiršti vieno kambario butą, esą bus su patogumais, aš jam aiškinau, kad trobos neparduosiu, o jis savo varė“, – dėstė V. Meška.
Vyro žodžiais tariant, nekilnojamojo turto agentas vis „atakavo“. „Praėjo kokios dvi savaitės. Matau, kad jo „neatmušiu“, ir, kai atvažiavo, sakau: „Pavėlavai. Atvažiavo seni pirkėjai, jau kaip ir sutarėme dėl namo pardavimo“, – kalbėjo varkališkis.
Pasak Vytauto, agentą domino visos smulkmenos: už kiek pardavė, pas kokį notarą dokumentus tvirtino, kiek rankpinigių davė ir pan. O varkališkis išsijuosęs kūrė pramanytą istoriją, kad tik nekilnojamojo turto agentas atstotų.
„Po trijų dienų jis vėl atvažiavo, vėl dėl namo pardavimo kalbą kreipė. Aš jam pasakiau, kad jau viskas, iki Visų Šventųjų turiu atlaisvinti trobą. Tada jis pradėjo prašyti manęs, kad kažkiek sumokėčiau, nes namo pirkėją esą prirodė. Aš jam anekdotą porinu, o jis iš manęs pinigų prašo“, – pasakojo varkališkis.
1 000 eurų agentui V. Meška pažadėjo, jei tik jis greitai suras pirkėjus dviem sklypams. „Tada jis puolė rašyti sutartį. Nežinau, ką ten rašė, neįžiūrėjau. Aš tik savo vardą ir pavardę lapo apačioje parašiau. Kai paprašė pasirašyti, pasakiau, kad nesirašysiu, kol neperskaitysiu, kas ten išdėstyta. Kai aš taip pasakiau, jis tik žvilgt į laikrodį, greit pasičiupo tuos popierius ir išlėkė – esą pas kažkokį notarą turi skubėti“, – prisiminė varkališkis.
Paprašė susimokėti
Atrodo, turto pardavinėjimo istorija tuo ir turėjo pasibaigti, bet ji turi tęsinį. Užpraėjusią savaitę ponas Vytautas sulaukė registruoto laiško, kurį jam suraitė ne kas kitas, o jau minėtasis nekilnojamojo turto agentas iš Gargždų – Vaclovas Griušys, uždarosios akcinės bendrovės „Agriva“ direktorius.
Laiškas ne bet koks, o pretenzija ir reikalavimas sumokėti. Sakysite, už ką? Ogi viskas labai paprasta – pretenzijoje sakoma, kad mūsų pašnekovas ir minima bendrovė dar liepos mėnesį sudarė sutartį, kuria V. Meška už atlygį pavedė įmonei tarpininkauti parduodant sklypą su gyvenamuoju namu. Pretenzijoje minima ir tai, jog V. Meška pagal šią sutartį už tarpininkavimą UAB „Agriva“ įsipareigojo sumokėti 550 eurų nuo minėtojo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pas notarą patvirtinimo.
„UAB „Agriva“ tapo žinoma, kad Jūs minėtą nekilnojamąjį turtą be mūsų žinios, nesilaikydamas sutarties sąlygų, pardavėte trečiajam asmeniui, sudarydamas notarinę pirkimo–pardavimo sutartį“, – rašoma pretenzijoje.
Žinant, kad turto pardavimas išgalvotas, nejučia pradedi šypsotis. O toliau dar įdomiau – pretenzijoje minima, jog tą pirkėją (priminsime, išgalvotą – aut. past.) klientui pasiūlė agentūra. Štai už tą pirkėjo suradimą V. Meška per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos turi sumokėti 550 eurų. Kaip ir dera, pretenzijoje suformuluotas įspėjimas: „Per nurodytą terminą nesumokėjus minėtos sumos ar per nurodytą terminą nepateikus atsiliepimo į šią pretenziją UAB „Agriva“ kreipsis į teismą dėl minėtų 550 eurų priteisimo. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant teisme ženkliai išaugs išlaidos, susijusios su bylinėjimusi teisme.“
„Tik pagalvokit, koks niekšas. Jis man atseit pirkėją surado ir dar sutartį liepą pasirašėme, kai jis pas mane tik rugsėjį atvažiavo. Ir ką man dabar su tuo raštu daryti, kiek žmonių jis taip bando apmulkinti?“ – piktinosi senolis.
Teisybės paieškos
Norėdami įsitikinti, kad varkališkis nesusipainiojo mėnesiuose, patikrinome ir pamatėme, jog V. Meška skelbimą į laikraštį įdėjo rugpjūčio pabaigoje ir tęsė jį iki rugsėjo pabaigos. Tiesa, skelbime minimi tik du sklypai, apie namą – nė žodžio.
Taigi liko išklausyti poną Vaclovą. O jis tvirtino priešingai – sutartis esą tikrai buvo pasirašyta ir V. Meška prašė parduoti namą iki rudens. Tiesa, nekilnojamojo turto agentas neslėpė, jog namo pardavimo fakto netikrino, esą pasitikėjo kliento žodžiu. „Tai jis man pamelavo? Jei nepardavė, mokėti nereikės“, – telefonu sakė V. Griušys.
Agentas tikino, jog kliento pageidavimu dėjo skelbimus į laikraštį. Tiesa, prie skelbimo nurodyti skirtingi telefono numeriai, kurie priklauso V. Griušiui. Kelis kartus perklaustas, ar tikrai V. Meška pasirašė sutartį, nekilnojamojo turto agentas dievagojosi, jog klientas sutarties apačioje vietoj parašo savo ranka parašė „Meška“.
Paklaustas, kodėl nepaliko klientui dar vieno egzemplioriaus pasirašytos sutarties, V. Griušys teisinosi: „Tada turėjau tik vieną lapą, tai ir nedaviau. Jis man sakė, kad jam nereikia. Po švenčių galėsiu jam nuvežti tą sutartį ir pakišti po nosim, jei jau jis sako, kad nepasirašė.“ Beje, po ilgų įkalbinėjimų gargždiškis pažadėjo ir „Plungei“ pateikti minėtą sutartį su parašais. Sutartį gavome, bet ar ji pasirašyta V. Meškos, atsakyti galėtų tik tam tikros srities specialistas.
Kas teisus, o kas meluoja? Kol kas svarstyklės krypsta pono Vytauto pusėn. Beje, turime svarių įrodymų, kad pastaruosius dvejus metus V. Meška pardavinėja du žemės sklypus be gyvenamojo namo. Tad, kaip bežiūrėtum, logiškai galvojant galai nesueina. Net ir tuo atveju, kai sutartis yra, lieka neaišku, kodėl norėdamas parduoti namą iki rudens V. Meška pats apie tai neskelbia? Taip pat kyla klausimas, kodėl agentas, turėdamas sutartį dėl tarpininkavimo parduodant gyvenamąjį namą su sklypu, savo skelbimuose nurodo parduodąs ir dar du žemės sklypus?
Na, o mūsų patarimas būtų toks: negalite išprašyti nekviesto svečio, kad ir pažįstamo, – kvieskite policijos pareigūnus, nežinote, kaip elgtis – pasitarkite su suaugusiais vaikais, artimaisiais. Kaip matome, kartais net mažas melas gali sukelti nemenkų problemų ir bereikalingo nerimo.