Jau senokai girdime, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi greitosios medicinos pagalbos reformą. Šią paslaugą žadama centralizuoti rajonų greitąsias „pakišant“ po kažkurio vieno iš penkių didžiųjų centrų sparnu. Plungė turėtų patekti į Klaipėdos teritorinio padalinio prieglobstį. „Su greitosios medicinos pagalbos reorganizavimo lozungu gyvenu jau pusantrų metų, tačiau į mus, įstaigų vadovus, niekas nesikreipia, tik kaltina. Asmeniškai aš skaudžiai į tai reaguoju“, – per Plungės rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdį sakė Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos (GMP) direktorė Rasa Mončienė.
Kaip kalbėjo Savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskienė, daugelis komiteto narių turbūt žino, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra pradėjusi greitosios medicinos pagalbos reformą, o vienas pirmųjų žingsnių – savivaldybės, kurios yra greitosios medicinos pagalbos dalininkės, ministerijai turi perduoti su šia paslauga susijusias turtines ir neturtines pareigas. Tai reiškia, kad iki spalio 31 dienos savivaldybių tarybos turi priimti sprendimus, kad savininko teises perleidžia valstybei, o greitajai medicinos pagalbai priskirtą turtą privalu perduoti iki gruodžio 1 dienos.
Jau žinoma, kad nuo 2023 metų liepos 1 dienos šalyje veiks viena Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, turėsianti 5 teritorinius padalinius – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Plungė kartu su kitais 3 skyriais – Šilutės, Neringos ir Skuodo – patenka po Klaipėdos sparnu.
O kas, jei Savivaldybė tokio sprendimo nepriims, savininko teisių ir turto neperleis? Tuomet, pasak O. Gerulskienės, įstaiga – Plungės rajono GMP – nebegalės teikti paslaugų, su ja nebebus sudaryta sutartis dėl finansavimo ir ji nebebus įtraukta į reorganizacijos procesą. O kam ta pertvarka reikalinga? Esą tam, kad pakeistų neefektyvią dabartinę sistemą, sumažintų brigadų skaičių, išspręstų finansavimo problemas.
Anot R. Mončienės, daugelis įstaigų – sutrikusios ir sunerimusios, nes nežino, kas jų laukia. „Reformos reikia, bet ne tokios drastiškos, kai neatsižvelgiama nei į įstaigų vadovus, nei į darbuotojus. Ministerija su mumis apie tai visiškai nekalba. Sulaukiame tik kaltinimų ir nurodymų, dabar štai – kad turime perduoti savininko teises ir turtą. Ką nuspręsite – jūsų valia, bet mums situacija visiškai neaiški“, – kreipdamasi į komiteto narius kalbėjo Plungės GMP vadovė.
G. Mončienės teigimu, padėtis tampa vis komplikuotesnė. Neaišku ir dėl įstaigos, ir dėl darbuotojų. Nors žadama, kad visi darbuotojai liks, nežinia, ar jie patys norės pasilikti – juk dirbti teks ir kitomis sąlygomis, ir, tikėtina, didesniu krūviu. „Jei mūsų viešosios įstaigos nebeliks, visiems darbuotojams turės būti įteikti atleidimo lapeliai. Paskui jie bus priimami jau į kitą įstaigą. O jei naujos sąlygos žmonių netenkins, ar išeidami jie gaus kompensacijas? Mums kyla daug klausimų, tačiau ministerija su mumis nekalba“, – situaciją dėstė R. Mončienė.
Nerimo tikrai daug, bet… Reformos buldozeris jau pajudėjęs ir Savivaldybės tarybai tenka priimti tokius sprendimus, kokių iš jos reikalaujama. Aišku viena – be paslaugos, žinoma, neliksime. Tik ar ji bebus tokia kokybiška, kai „vadeliojama“ bus ne iš Plungės, o iš Klaipėdos? Pagyvensim – pamatysim.
