Naujųjų metų pradžia priminė, kaip atrodo tikra žiema. Pusmetrį prisnigo, dvigubai tiek kai kur pripustė ir dar spustelėjo stiprus šaltis. Tai privertė daugiau kūrenti krosnis, daug bristi, daug sniego kasti. Bepigu mums, žmonėms: atsikasame ne tik patys – valyti gatves, kiemus mums padeda ir galinga technika. O žvėrims, paukščiams niekas neatkasa nei takų, nei kelių. Kapstosi po pusnis ir gilų sniegą kaip kas išmanydamas.
Šernai tvirtomis knyslėmis rausia gilų sniegą po ąžuolais, išknisa gilias duobes apie ąžuolus, ieškodami nukritusių ar kėkštų bei pelinių graužikų paslėptų gilių. Nuo gausaus sniego prie žemės nulinkusių lapuočių medžių šakų galiukus skabo stirnos, žievę graužia elniai, briedžiai. Labai apsidžiaugia radę bebrų, vėtrų ar rūpestingo žmogaus nuverstą drebulę, blindę. Į tas vietas, kuriose randa tokį skanėstą, grįžta kasdien, svarbu, kad jų niekas netrikdytų. Prie stambiųjų kanopinių prisijungia stirnos, kiškiai. Sniegui nutirpus, toje vietoje lieka tik gerokai sutrumpėjęs ir suplonėjęs stuobrys bei krūvelės ekskrementų – natūralios trąšos, o kai kuriems gyviams bei grybams – net maisto šaltinis.
Džiugu iš Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje medžiojančių būrelių atstovų girdėti, kad, esant storai sniego dangai, žvėrių jie netrikdo medžioklėmis, aprūpina pašarais. Telšių miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Arvydas Jokužys taip pat paragino girininkijų darbuotojus nupjauti drebulių, kitų žvėrių mėgstamų medžių bei krūmų. Lesykloje prie ŽNP direkcijos nuolat pilna lesalų ir paukščių.
Platelių gimnazijos bendruomenė nuolat globoja fauną. Prie mokyklos įrengtos kelios lesyklėlės, kasdien įberiama maisto. Sausio 6 dieną ŽNP gamtos skyriaus vedėja Marija Jankauskienė šios mokyklos moksleiviams parodė ir papasakojo, kaip teisingai įrengti lesyklas įvairiems paukščiams, pabrėžė, kad būtina jas nuolat papildyti nesugedusiais, nesūdytais lesalais.
Sausio 15 dieną jaunieji gimnazijos gamtininkai, miško bičiuliai, vadovaujami mokytojos Marytės Margienės, išsiruošė į Platelių pašonėje esantį miškelį. Žvėreliams nunešta įvairiausių daržovių, obuolių, šieno, grūdų, pabirų. Stirnaitės mielai skanauja rastą maistą, prie jų prisijungia įvairūs paukščiai.
Pripratę prie švelnesnių paskutiniųjų žiemų, pas mus žiemoti pasilieka vis daugiau paukščių. Esant stipriems šalčiams ir storai sniego dangai, soduose užsilikusius obuolius, uogas lesa smilginiai ir juodieji strazdai, svirbeliai, juodgalvės sniegenos.
Marytės ir Ginto Margių įrengtoje lesykloje kelias dienas maitinosi ne tik strazdai, geniai, visas būrys kelių rūšių zylių, geltonosios startos, žvirbliai, bet ir žaliukės, svilikai, net labai retai žiemą matomas varnėnas.
Prasidėjus tikrai žiemai, žvėreliais ir paukšteliais nuolat rūpinasi ir kiti plateliškiai. Štai Danguolė ir Paulius Šatkauskai išpirko beveik visas nesūdytas saulėgrąžas. Lašinukų ir kitokio maisto paukščiai nuolat randa Jadvygos ir Alvydo Češkevičių, Dangirutės bei Vlado Stonių, Jadvygos ir Romo Bajorų, Dalios ir Algio Jakštų ir daugelio kitų sodybose. Visų neišvardinsi, visiems nepadėkosi. Lieka ir kitiems pasekti gamtos mylėtojų pavyzdžiu.
Tik apsispręskime: jei pradėjome maitinti paukščius, tai turime daryti visą žiemą, kiekvieną dieną, kai yra sniego. Mažiesiems mūsų broliams galime pagelbėti iškeldami inkilų – paukščiai juose praleidžia šaltas naktis, pūgas. Galime nuvalyti sniegą, neleisti valkatauti katėms ir šunims. Mylimas kates išleidžiant į lauką, pririšti skambaliuką, kad paukšteliai spėtų pasprukti…
Tad visiems – gerų darbų. Mus supanti aplinka atsidėkos ramybe ir atgaiva sielai, nepakartojamomis akimirkomis ir naujais atradimais.
A. SELSKYTĖ
M. Jankauskienės nuotr.
