Praėjusiais metais apibendrinti 2007 m. Lietuvoje vykusios upinių bebrų apskaitos (monitoringo) duomenys, surinkti iš 36 modelinių teritorijų. Jos, kartu paėmus, apėmė apie 4 proc. šalies ploto ir buvo parinktos taip, kad viena dalis teritorijos būtų saugomoje teritorijoje, kita – už šios ribų. Buvo registruojamos aktyvios ir apleistos bebravietės. Aktyvioms bebravietėms (pagal atitinkamus kriterijus) dar buvo nurodomas jų stiprumo statusas: silpna (gyvena 1–2 bebrai), vidutinė (3–5 bebrai), stipri (daugiau kaip 5 bebrai).
Iš viso modelinėse teritorijose užregistruota 1 030 aktyvių ir 276 apleistos bebravietės. Tarp aktyvių bebraviečių 270 (26,2 proc.) buvo stiprios, 408 (39,6 proc.) – vidutinės, 352 (34,2 proc.) – silpnos. Tuo tarpu modelinėje teritorijoje (6 500 ha), apimančioje Žemaitijos nacionalinio parko pietvakarinę dalį ir jos prieigas (toliau – ŽNP MT), suskaičiuotos 133 aktyvios (iš jų stiprių – 30, vidutinių – 77, silpnų – 26) ir 14 apleistų bebraviečių.
Iš visų 36 teritorijų, kuriose vykdytas bebrų monitoringas, ŽNP MT nustatytas pats didžiausias bebraviečių tankumas – 20,46 bebraviečių/
1 000 ha, pats mažiausias – 0,46 – Pajūrio RP modelinėje teritorijoje. Vidutinis bebraviečių tankumas modelinėse teritorijose – 4,12 bebraviečių/1 000 ha. O perskaičiavus vidutinį bebraviečių tankumą visoje Lietuvos teritorijoje, gauta, jog šalyje šiuo metu apytikriai yra nuo 22 000 iki 31 000 bebraviečių.
Didžiausiu bebrų populiacijos tankumu pasižymi šiaurės vakarinė Lietuvos dalis, apimanti didžiąją Žemaitijos aukštumų dalį. Einant į pietryčius, bebrų tankumas sumažėja Vidurio Lietuvoje ir vėl stipriai padidėja pietrytiniuose šalies rajonuose, ypač Vilniaus apskrityje. Didelis bebrų populiacijos tankumas taip pat nustatytas šiaurės rytinėje šalies dalyje (Zarasų, Rokiškio rajonai). Mažesnio bebrų populiacijos tankumo zona driekiasi per Vidurio Lietuvą, taip pat apima Ignalinos ir Švenčionių rajonus.
Didžioji bebrų populiacijos dalis Lietuvoje šiuo metu gyvena melioracijos kanaluose. Iš bendro 1 310 bebraviečių (aktyvių + apleistų) kiekio net 472 arba apytikriai 36 proc. aptiktos laukų ir miško bei pamiškių kanaluose. Antrojoje vietoje pagal dažnumą yra didelėse natūraliose upėse esančios bebravietės (atitinkamai 234/18 proc.), trečiojoje – ežeruose esančios bebravietės (atitinkamai 216/16,5 proc.). Gana didelė dalis bebraviečių (191/14,6 proc.) aptiktos įvairiose pelkėse. Žemaitijos NP MT dominavo pelkėse esančios bebravietės, kadangi tai tipiška kalvoto landšafto teritorija su daug pelkėtų tarpukalvių, kuriuose labai dažnai įsikuria bebrai.
Straipsnis parengtas naudojantis „Upinių bebrų būklės įvertinimo“ ataskaitos medžiaga (Dr. A. Ulevičius, 2008 m.)
Gitana SIDABRIENĖ
ŽNP direkcija
