Balandį, dar iki karšių žūklės draudimo, Mingėje (Nemuno delta) mirkiau dugninę – tikėdamasis sugauti šią žuvį. Keletą karšių pavyko nutverti. Greta buvusiam žvejui iš Gargždų vis neužkibdavo joks karšelis, net pajuokavo, kad Plungės sliekai geresni.
Tačiau jis į krantą vieną po kitos traukė puskilogramines kuojas. Įsižiūrėjau, kad ant kabliuko, vis jį pasukdamas, iš didžiulio švirkšto vynioja baltą tešlą. Pasirodo, jog tai – minklė iš manų. Sakė, kad paprasčiausiai įpila į lėkštutę saują manų kruopų, šliūkšteli šalto vandens ir sumaišo. Košė turi būti tokia, kad išsispaustų per švirkštą be adatos. Ji besanti labai kibi ir puikiai laikosi ant kabliuko, nenukrenta net toli metant dugninę meškerę.
Pabandžiau gaudydamas karosus. Rezultatas nustebino. Papasakojau vienam žvejui. Tas nė nemirktelėjęs paporino, kad į minklę dar įmaišo šokoladinį saldainį. Aš, žinoma, tuo nepatikėjau. O jūs, jei norite, pabandykite.
