Neužmirštuolės žiedas atlape, žvakių liepsnelės languose, į dangų kylančios laužų ugnys, himnais tapusios dainos… Tokiais simboliais, ženklais ir veiksmais šią savaitę, antradienį ir trečiadienį, tauta prisiminė ir pagerbė 1991 metų sausio 13-osios įvykius ir keturiolika jų aukų.
Laisvės gynėjų diena. Tokį vardą yra gavusi sausio 13-oji. Tądien tauta išties apgynė Lietuvos, kuri tik prieš dešimt mėnesių buvo pasiskelbusi esanti nepriklausoma, laisvę. O į gynėjų gretas stojo visi: jauni ir seni, vyrai ir moterys. Trečiadienio rytą per televiziją ano meto įvykiuose dalyvavusios žurnalistės Eglė Bučelytė ir Bernadeta Lukošiūtė kalbėjo, kad vienas iš įsimintiniausių sausio 13-osios vaizdų – visomis Vilniaus gatvėmis ir gatvelėmis į miesto centrą skubantys žmonės. „Gatvės lyg upės vilnijo nuo žmonių. Ir visi jie ėjo ta pačia kryptimi“, – prisiminimais dalijosi visoje šalyje žinomos moterys. Tauta ėjo ginti svarbiausių valstybės objektų, o kartu – ir savo tėvynės laisvės. Ėjo beginkliai, drebantys, bet drauge – ir labai drąsūs.
Šią sausio 13-ąją girdėjau vieno iš laisvės gynėjų pasisakymą: „Vykstant tokiems siaubingiems dalykams, žmonės tapo kitokie, jie perėjo į visai kitą lygmenį. Niekas nebijojo, kad bus suplėšyta jo striukė, kad neteks asmeninių daiktų. Neliko netgi baimės, kad gali tekti paaukoti gyvybę. Ir tai daugeliui nebebuvo svarbu.“ Taip buvo tada. O kaip būtų dabar? Ar tauta stotų ginti Lietuvos, jos laisvės? Ar dengtų savo krūtinėmis Seimo rūmus, televizijos bokštą? Dalis tautos gal ir aukotųsi už tėvynę, bet vargu ar patriotų bebūtų tiek, kiek anuomet, ar tauta bebūtų tokia vieninga. Labiau tikėtina, kad dauguma suskubtų susikrauti lagaminus ir dingti. Juk, skirtingai nei prieš tuos 25 metus, sienos į Europą ir į visą pasaulį atviros. O gal aš klystu? Gal išties esame tvirtesnio stuburo, nei atrodo iš šalies?
Tiesą sakant, įspūdį apie lietuvių patriotiškumą gerokai pagerina faktas, kad Lietuvos jaunuoliai gana aktyviai savo noru rašosi į kariuomenę. Per praėjusių metų šaukimą savanorių atsirado tiek, kad šauktinių ir nebeprireikė. Šią savaitę paskelbta, kad į 2016 metų sąrašus įtraukti 30 228 jaunuoliai. Jei pakaks savanorių, šauktiniai vėl galės kuriam laikui lengviau atsikvėpti.
Tęsiant temą apie privalomąją karo tarnybą, neseniai paskelbtas ir kitas – jaunuolių patriotiškumą paneigiantis – faktas. Esą pernai, pradėjus šaukti vyrukus atlikti pareigos tėvynei, dauguma patraukė priešingon pusėn – šveisti ne kario, o emigranto duonos. Teigiama, kad būtent dėl privalomosios tarnybos 2015-aisiais labai išaugo emigracijos mastai. Skaičiuojama, kad Lietuvą paliko 43 000 gyventojų. Ir tai – tik oficialūs skaičiai. Tad tokie mes ir patriotai, jei dėl metų kariuomenėje padus pasipustom…
Bullcrap. Lietuvos jaunimas norėtų ginti Lietuvą. Bet be ginklų, o su daina. Kaip sėkmingai apsigynė dalyvavę Sausio 13. Ginklai prieš žmonių vienybę ir meilę neveikia. Ginklai ir ugdymas žudyti – šėtono propaganda.