Balta antklodė, užklojusi žemę, – ne tik akis džiuginantis grožis, bet ir rimtas išbandymams tiems, kurių maistas pasislėpęs po sniego sluoksniu. Spiginant šalčiui, sunku ne tik žvėreliams, bet ir sparnuočiams, ypač mažiesiems – kiekviena diena jiems tarsi nauja kova už išlikimą. Ornitologai prognozuoja, kad, esant tokiai šaltai žiemai ir storai sniego dangai, pavasario sulauks tik 10–20 proc. dabar skraidančių zylių.
Lietuviai nuo seno padėdavo paukšteliams išgyventi baltąjį badą – pakabindami lašinių gabalėlį, paberdami trupinių. Ar išlikęs žmogaus ir gamtos ryšys, ar turime įrengę lesyklėles ir padedame bėdon patekusiems paukščiams? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome laikraščio feisbuko paskyroje, o specialistų komentarų – Lietuvos ornitologų draugijoje.
Sulaukėme daugybės nuotraukų
„Zylė – tai mažas, vos 20 gramų sveriantis „radiatorius“. Kad nesušaltų ir palaikytų 42 laipsnių kūno temperatūrą, per vieną naktį ji sudegina iki 15 proc. savo svorio. Ryte prabunda beveik „tuščia“, todėl kiekviena dienos minutė tampa lenktynėmis su mirtimi: arba randa maisto, arba kita naktis bus paskutinė“, – informacija, kuria internete pasidalijo ornitologai, abejingų nepaliko.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Plungė“ 2026 m. sausio 30 d. numeryje (Nr.8)
