Pirmadienį vakare lietuvaičių džiaugsmas liejosi fejerverkais: Londono vasaros Olimpinėse žaidynėse laimėtas auksas! Pirmasis po Nepriklausomybės atgavimo! Sutrikusi jaunutė penkiolikmetė plaukikė Rūta Meilutytė, negalėdama patikėti savo pergale, braukė džiaugsmo ašaras, o kartu su ja ir visa Lietuva.
Taip, sportas – ne politika, jis mūsų sielas suriša į vieną brolišką mazgą, kurio, atrodo, neįveiktų jokie nesutarimai. (Deja, kai euforija išblėsta, akis atmerkia pavydas ir galvą ciniškai pakelia nesantaika. Bet tai bus paskui, kai į areną įžengs politikai). Kol kas kartu su valdžia traukiame: „…lietuviais esame mes gimę…“
Vienos iš televizijų sporto diktorius, pranešdamas šią džiugią naujieną, taip jaudinosi, kad negalėjo net sakinio suregzti. Atrodė, kad jis, kai tik bus išjungta kamera, klykdamas puls šokti laukinių pergalės šokį.
Taigi toks pasiekimas – ne „šuns papiukai“. Net pati Lietuvos prezidentė, kad galėtų pasveikinti mūsų olimpietę, pakeitė savo darbotvarkę ir tuščiame baseine apie valandą kantriai laukė, kol plaukikei bus atliktas dopingo kontrolės testas.
Visa pasaulio žiniasklaida rašo apie Rūtą. Daugiausiai, žinoma, stebisi, žavisi ir giria. Tiesa, vokiečiai skeptiškai ragina palaukti dopingo kontrolės rezultatų. Matyt, pavydas bambą graužia. Juk R. Meilutytė pakeliui į Olimpą ne tik ant menčių paguldė penkiolika varžovių, bet ir 0,59 sekundės pagerino šios rungties Europos rekordą bei daugiau nei 2 sekundėmis šalies rekordą.
Įdomu, koks apima jausmas, kai vakare užmiegi niekam nežinomu žmogumi, o kitądien į tave nukreipiami viso pasaulio žiniasklaidos objektyvai? Kone Pelenės istorija…
Mane kiek glumina tas mūsų sugebėjimas „prisiglausti“ prie pergalės laurų. Taip, lietuvaitė. Tačiau jos tėvas išvyko ieškoti geresnio gyvenimo į Angliją. Laimei, našlys buvo iš tų vyrų, kuriems svarbūs jo vaikai ir po kurio laiko pasiėmė ir dukrą. Akivaizdu, kad jis Lietuvoje nematė nei savo, nei dukros ateities. Nėra nei gero uždarbio, nei baseinų, kuriuose galėtų užaugti medalių verti sportininkai. Tačiau pergalės laurų kvapu vis tiek svaiginamės – mes nugalėjom! Tačiau, o, bet, tačiau… Patinka tai mums ar nepatinka, jaunos sportininkės talentui išsiskleisti padėjo svetima šalis. (Įdomu, ar bent vienam valdžios atstovui dėl to gėda?). Ir treniravo ją anglas… Todėl savotiškai suprantu britų kartėlį, kad lietuvaitė atstovavo ne jų šaliai. Dienraštis „The Sun“ tulžį išliejo antrašte „Britanijos moksleivė susėmė auksą. Gėda, bet ji atstovauja Lietuvai“.
Tiesa, šventvagiška teigti, kad mūsų valdžia nesirūpina savo tauta. Štai ji nustatė, kad nuo rugpjūčio minimalus mėnesinis atlyginimas bus padidintas net 50 litų! Sakyčiau – „tėviškas“ rūpestis nuo paklydimų: nugyvensi Lietuvoje gyvenimą ir nesuprasi, kad ne piniguose laimė…
