Piekaus apartamentų šildymą kutinės komisija

Kovo 29 dieną į posėdį rinkosi Plungės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto nariai. Išklausyta ir patvirtinta Kontrolės ir audito tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaita. Taip pat gvildentas klausimas dėl šiluminės energijos sunaudojimo privačiame sektoriuje. Jei tiksliau – kiek už nuosavo namo centralizuotą šildymą moka pats uždarosios akcinės bendrovės Plungės šilumos tinklų vadovas Petras Piekus.

Pastabų yra
Abu numatytus nagrinėti klausimus politikams pristatė Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė.
Kontrolės ir audito tarnyba 2017 metais atliko finansinį auditą savivaldybės įmonėje „Plungės būstas“, Savivaldybės administracijoje. Dvylikoje biudžetinių įstaigų atliktos pagrindinės audito procedūros turto, darbo užmokesčio, viešųjų pirkimų srityse. Kaip sakė D. Jarašiūnienė, administracijoje surengti patikrinimai dėl tarnybinio transporto naudojimo ir dėl vietinės rinkliavos už leidimo išdavimą įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje.
Kontrolierė paminėjo, kad vertinant 2016-ųjų biudžeto vykdymą reikšmingų pažeidimų nenustatyta, tačiau atkreipė dėmesį, kad vis dar pasitaiko atvejų, kad įstaigų vadovai skiria priedus už papildomus darbus, nurodydami ilgesnį terminą nei iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat skiriamos priemokos darbuotojams, dar nežinant, kiek Savivaldybės taryba lėšų numatys darbo užmokesčiui ir pan.
D. Jarašiūnienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad tikrinant Savivaldybės administracijos dokumentus pastebėta, jog dėl laiku į apskaitą neįtrauktų statybos darbų arba darbus atliekant nesuderinus su Savivaldybės administracijos atsakingais darbuotojais kyla problemų dėl pirkimų vykdymo, finansavimo šaltinių ir lėšų naudojimo, administracija neužtikrina pakankamos sutarčių vykdymo kontrolės, tinkamo darbų planavimo ir pan.
Į rekomendacijas reaguojama vangiai
Atlikus tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo vertinimą Savivaldybės administracijoje aptikta nemažai nukrypimų.
Kaip pasakojo kontrolierė, nustatyta, kad viršijami metiniai ridos limitai, kelionės lapuose nepakankamai informacijos apie maršrutus ir važiavimo datas, skiriasi tikrieji spidometrų rodmenys ir kelionės lapuose nurodyti duomenys. Be to, nors Savivaldybės administracijai buvo pateiktos pastabos ir rekomendacijos, tačiau jos neįgyvendinamos. Taigi galima konstatuoti, kad neužtikrinama efektyvi tarnybinio transporto naudojimo kontrolė.
Dar daug netvarkos ir vietinės reikšmės kelių (gatvių) apskaitoje, neapskaitytas biologinis turtas (parkai, skverai, saugotini medžiai ir pan.), esantis savivaldybės teritorijoje.
Dėl rinkliavos už išorinę reklamą taip pat nustatyta neatitikimų. Pasak D. Jarašiūnienės, senokai Rinkliavų įstatyme neliko apribojimo, kad mokestis imamas tik už reklamą ant Savivaldybei ar valstybei priklausančio turto. Be to, seniūnų pareigybių aprašymuose nenurodyta, kad jie atsakingi už reklamos leidimų išdavimą. Kaip ir dėl tarnybinio transporto naudojimo, taip ir dėl šios rinkliavos Savivaldybės administracijai buvo teikiamos pastabos ir rekomendacijos, bet… jos ir vėl vykdomos vangiai.
Kontrolės komiteto pirmininkė Asta Beierle Eigirdienė domėjosi, kokiais būdais būtų galima paspartinti rekomendacijų įgyvendinimą. D. Jarašiūnienė atsakė, kad ji galėtų kreiptis į Vyriausybės atstovą apskrityje. „Dar nenorime imtis priemonių, pasikeitė administracijos direktorius, tai tikimės, kad jis reaguos“, – kalbėjo Savivaldybės kontrolierė.
Sudarys komisiją
Išklausius ataskaitą pereita prie delikatesnės temos. Kaip sakė D. Jarašiūnienė, pavestą darbą jai atlikti nebuvo lengva. Visų pirma dėl to, kad Plungės šilumos tinklų vadovas P. Piekus iš pradžių nenorėjo pateikti duomenų, į savo klausimus kontrolierė gaudavo abstrakčius atsakymus. „Tai buvo labiau teorijos dėstymas“, – teigė kontrolierė.
Bendras P. Piekaus gyvenamojo namo plotas yra apie 290 kv. m, tačiau Šilumos tinklų direktorius nurodo, kad centralizuotai šildo tik apie 70 kv. m. „Palyginę su kitais panašiais privačių namų plotais, matome, kad tie žmonės už centralizuotą šildymą moka brangiau, – pasakojo D. Jarašiūnienė. – O dėl šildymo židiniu teiravausi specialisto. Jis man paaiškino, kad židiniu prišildyti namo neįmanoma. Be to, jei uždegame ugnį, turi rūkti dūmai. Pati pravažiavau ta gatve – iš šio namo kamino dūmai nerūko.“
„Tai ar galite teigti, kad Piekus – vagis?“ – paklausė Robertas Endrikas.
Nesulaukęs teigiamo atsakymo, politikas domėjosi, ar yra koks teisinis būdas P. Piekaus namuose pakeisti šildymo energijos apskaitos prietaisus, kad jų kontrolė būtų ne Plungės šilumos tinklų žinioje.
Galiausiai sutarta, jog reikalinga komisija, kurioje būtų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovas.
„Jei paaiškėtų galimi grobstymo faktai, reikėtų spręsti ir klausimą dėl vadovo tinkamumo eiti šias pareigas“, – pridūrė A. Beierle Eigirdienė.
Taigi Savivaldybės administracijai bus pavesta sudaryti komisiją, kuri apsilankys P. Piekaus namuose. Tačiau jei pavedimai bus vykdomi taip, kaip kontrolierės rekomendacijos, kyla klausimas: kada tai įvyks?