Šiųmetės Velykos stalgėniškių Stanislavos ir Vlado Lubių namuose buvo išskirtinės. Būrys svečių ne tik margučius rideno, bet ir pačiais gražiausiais žodžiais sveikino šeimininką Vladą – juk jis balandžio 2 dieną minėjo garbingą 90 metų sukaktį. Gražaus jubiliejaus proga šiam žmogui dėmesį parodė ir Stalgėnų seniūnijos darbuotojai, trečiadienį atvykę į namus pasveikinti savo bendruomenės nario.
Stalgėnų seniūnijos vadovas Arūnas Jurkus, lydimas socialinio darbo organizatorės Vilmos Zaboraitės ir jos padėjėjos Ilonos Pečiulienės, Lubių namuose apsilankė nešinas dovanomis. Puokštė gėlių, jubiliejinė juosta ir Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio pasirašytas sveikinimo raštas buvo įteikti solidžią metų sukaktį mininčiam senoliui.
„Nuo visų Stalgėnų žmonių, Vladai, linkime sveikatos, stiprybės, gyvybingumo ir… nelipk daugiau ant stogų“, – juokaudamas kalbėjo A. Jurkus. Pasirodo, Vladas Lubys, nepaisant jo garbaus amžiaus, dar tikrai turi polėkio širdyje. Šis senukas prieš keletą metų sugebėjo užsikabaroti ant savo namo stogo norėdamas ten kažką pataisyti, kartą, pasiskundęs dėl sveikatos, netrukus jau darbavosi namuose… klijuodamas polistirenu sienas!
Panašių „nuotykių“ neseniai jubiliejų atšventęs stalgėniškis nevengia. Jau dabar Vladas džiaugiasi atėjusiu pavasariu, gražėjančiu oru, štai netrukus ir vasara ateis, o tada jam pačiam norisi dalgiu žolę prie namų nušienauti ar sukrauti kieme malkų krūvą – energijos galima tik pavydėti, kaip ir puikaus humoro jausmo. „Kartą sėdėjau visą naktį ir laukiau, kol numirsiu, bet giltinė ėjo, ėjo ir praėjo pro šalį“, – vieną iš jos globojamo senuko pokštų prisiminė socialinė darbuotoja I. Pečiulienė.
Per ilgą gyvenimą V. Lubiui teko dirbti įvairius darbus: ir prie statybų, ir medžio drožybos (dirbo „Minijos“ įmonėje namudininku), kelio darbininku. Tačiau šios profesijos neužgožė kitos, meninės, Vlado asmenybės pusės. Jis buvęs ir Stalgėnų kultūros namų direktoriumi, meno vadovu. „Tėvas visą gyvenimą svajojo būti artistu, muzikantu, norėjo lipti į sceną, gal dėl to ir mus su broliu ragino muzikos mokykloje mokytis, pats akordeonu grojo“, – prisiminė V. Lubio dukra Asta.
Ir sulaukęs 90-mečio Vladas nesiskundžia iškalba (nemažai vestuvių dalyvavęs kaip piršlys), šviesiu protu, nors atmintis ir sušlubuoja kartais. Mums teko garbė išklausyti senolio kūrybos eilėraštį. Ir čia žodžiai biro lyg iš natų. „O, metai, jūs prašvilpėt lyg greitasis traukinys…“ – deklamavo stalgėniškis. Vlado kūrybos kloduose – ir eilės Lietuvai, tėvynei, mat jis – didelis savo šalies patriotas, laisvės puoselėtojas.
Nors artimųjų ir seniūnijos darbuotojų rūpesčio Vladui netrūksta, tačiau jis ir pats geba savimi pasirūpinti, ir valgyti pasidaryti, ypač rytais. „Be košės negaliu gyventi ir būtinai kuo riebesnę išsiverdu“, – savo įprotį šypsodamasis atskleidė Vladas.
„Kokį gyvenimą turi, toks jis ir yra geras“, – įsitikinęs V. Lubys. Nors paties gyvenimas ir nebuvęs be juodų spalvų, tačiau šiandien skųstis pernelyg irgi neverta. Ypač kai sulauki tokios gražios sukakties – 90-ojo gimtadienio.
