Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistai gegužės 27-29 d. lankėsi pietvakarinėje Estijos dalyje. Muhu saloje vyko seminaras „Medžiais apaugusių pievų biologinė įvairovė“.
Natūralios, pusiau natūralios pievos teikia ne tik vertingą (įvairios cheminės sudėties) šieną gyvuliams ar ganyklas vėlyvą vasarą, rudenį. Čia taip pat auga vaistingi, valgomi augalai: raudonosios žiognagės, pieviniai šalavijai, kvapieji lipikai, baltieji dobilai, pelkinės vingiorykštės ir kt. Žydintys pievų augalai – žiedadulkių šaltinis bitėms. Vyresni žmonės juos dar naudoja natūraliems dažams gaminti. Žydinčių augalų įvairovė, spalvos, formos įkvepia menininkus, dailininkus, fotografus.
Seminaro metu Tartu universiteto mokslininkė E. Roosaluste plačiai papasakojo apie pievose esančią augalų, vabzdžių įvairovę ir kaip visa tai atsispindi liaudies menininkų kūryboje. Mus sužavėjo molinė sagė „Aguona“ ir puodelis kavai, išpieštas neužmirštuolių žiedais. O kur dar gausybė skraisčių, staltiesių, lovatiesių, palaidinukių, sijonų ir kepuraičių, išpuoštų pievų gėlėmis. Šias grožybes matėme viename šeimos muziejuje Hanila kaimelyje.
S. Rusina iš Latvijos gamtos apsaugos agentūros pristatė projektą, kurio metu buvo vertinamas Kaimo plėtros programų 2007-2013 m., susijusių su pievų tvarkymu, efektyvumas. Deja, vėlyvas šienavimas (po rugpjūčio 1 d.) ir mulčiavimas (kai žolė susmulkinama ir paliekama) katastrofiškai blogina natūralių ir pusiau natūralių pievų būklę. Kasmet liekantis pernykštės žolės sluoksnis didina organinių medžiagų kiekį – tręšia pievą, todėl mažėja vabzdžių ir augalų rūšių. Nuo šių metų Latvijoje draudžiama mulčiuoti natūralias, pusiau natūralias pievas bei panaikintas šienavimo, ganymo pradžios terminas. Tikimasi, kad minėti pasikeitimai duos teigiamų rezultatų.
Estijoje turtingiausiose rūšių įvairove pievose randama iki 76 augalų rūšių/1 kv. m. Žinoma, intensyviai šienaujant, ganant – augalų rūšių skaičius palaipsniui mažėja.
Kas motyvuoja estus palaikyti natūralias pievas ir ganyklas? Net 33 proc. apklaustųjų nurodė – tradicija. Prosenelis, senelis, tėvai šienavo, ganė, tad ir vaikai, ir anūkai taip pat siekia tęsti šias tradicijas. 16 proc. apklaustųjų teigė šienaujantys dėl subsidijų, ES paramos. 19 proc. šienauja, nes užsiima gyvulininkyste, o tam reikalingos ganyklos, pievos, bet ne apleisti plotai. Taigi susiklosčiusios ilgametės tradicijos Estijoje leido išlikti vertingoms pievoms, kurios žavi ne tik mokslininkus, vietos gyventojus, bet ir menininkus, kūrėjus, atvykėlius iš svečių šalių.
