Neseniai Plateliai kvietė švęsti šio miestelio Magdeburgo teisių suteikimo 230-ąsias metines. Vietos bažnyčioje žmonės rinkosi drauge pasimelsti. Po šv. Mišių laukė svečių iš Plungės – choro „Plungė“ – koncertas.
Taip jau sutapo, kad plateliškiams džiugus renginys vyko dieną, kai Ukrainoje pradėjo griaudėti karo pabūklai. Todėl Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje buvo meldžiamasi ne tik už žmonių bendrystę ir vienybę, bet ir už taiką… Šv. Mišias aukojo kunigas Klemensas Jaraminas.
Vėliau Platelių bendruomenės pirmininkė Rigonda Pereverzeva priminė, kaip gražiai ir vieningai plateliškiai šventė Vasario 16-ąją, pasidžiaugė, kad Plateliuose visus šiuos metus vyks renginiai, skirti miestelio Magdeburgo teisių suteikimo jubiliejui. Pirmininkė išreiškė viltį, kad prieš 230 metų prasidėjusi plateliškių vienybė ir toliau bus vietinių žmonių nepamiršta, kad bendrystė ir tarpusavio draugystė tik stiprės ir bus puoselėjama.
Pabūti su plateliškiais tą vakarą atvyko Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Rajono vadovas kalbėjo apie prieš 230 metų buvusį stiprų žmonių norą savo gyvenamajai teritorijai suteikti statusą, kas padėjo vėlesnius sprendimus priimti dėl savęs, stengtis dėl savęs. „Tai simbolis to siekio, kad žmonės, nepaisant amžių glūdumos, siekė nepriklausomybės, norėjo patys tvarkyti savo gyvenimą. Susirinkdami šiandien pagerbėme tuos plateliškius ir visus, kurie čia gyveno ir gyvena, dirbo ir dirba dėl savo miestelio“, – kalbėjo A. Klišonis.
Žemaitijos nacionalinio parko darbuotoja Aldona Kuprelytė vėlgi kvietė pasidžiaugti tuo, kad Plateliai turi savo savastį, istoriškumą, ragino įvertinti tai, kad šio miestelio žmonės buvo verti gauti Magdeburgo teisių privilegiją. „Apie tą privilegiją daugiau „pasėrokousem“ per Šv. Petro atlaidus vasarą“, – užsiminė ji. A. Kuprelytė taip pat pažymėjo, jog plateliškiai gali dar didžiuotis tuo, kad jų miestelio herbas yra vienintelis toks Lietuvoje, kuriame puikuojasi šv. Petro atvaizdas. „Todėl visada juokauju, kad Lietuvos dangaus vartų raktus valdo plateliškiai“, – sakė ji.
„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ nurodoma, kad XV a. pirmojoje pusėje Žemaitijos seniūnui Mykolui Kęsgailai buvo dovanota 15 žmonių, gyvenančių prie Platelių ežero. 1451–1485 m. Platelių valda (valsčius; ji siekė tuometinę sieną su Livonija, Baltijos jūrą ir Minijos upę) atiteko Jonui Kęsgailai. XVI a. pirmojoje pusėje Platelių valsčius buvo sparčiai kolonizuojamas. Iki 1523 m. pastatyta bažnyčia.
Nuo XVI a. vidurio Plateliai tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaru ir pradėti vadinti seniūnija. 1526 m. Žemaitijos žemėlapyje pažymėta Platelių pilis, 1585 m. inventoriuje ji aprašyta kaip apleista. 1551 m. Plateliai vadinti miestu. Nukentėjo per 1700–1721 m. Šiaurės karą, badą ir marą, 1729 m., 1820 m. ir 1923 m. degė. 1787 m. suteikta 2 prekymečių privilegija. 1792 m. Plateliai gavo Magdeburgo teises. Nuo 1797 m. jie atiteko didikams Šuazeliams. Nuo XIX a. pradžios veikė parapinė mokykla. 1833 m. miestelyje buvo 33 mediniai namai, parduotuvė, 3 smuklės. 1849 m. Plateliuose leista rengti 7 prekymečius. Per 1863–1864 m. sukilimą apylinkėse veikė A. Groso vadovaujami sukilėliai.
1919–1950 m. Plateliai buvo valsčiaus centras. 1928 m. atidengtas Lietuvos nepriklausomybės paminklas (1949 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas). XX a. 3–4 dešimtmetyje miestelyje buvo plytinė, veikė šaulių būrys, pavasarininkų kuopa, jaunalietuviai, Vilniaus vadavimo sąjungos skyrius ir kitos organizacijos. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Lietuvos partizanų „Alkos“ rinktinė. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietų valdžia ištrėmė 24 gyventojus. Sovietų okupacijos metais Plateliai buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 1997 m. patvirtintas Platelių herbas, kuriame, kaip minėta, vaizduojamas miestelio globėjas – šv. Petras.
Renginys tęsėsi klausantis sakralinės muzikos koncerto, kurį dovanojo choras „Plungė“, vadovaujamas Ritos Urniežienės. Kitą dieną Platelių kultūros namų dramos studija pristatė spektaklį „Trys mylimos“ (režisierė Aušra Dirvonskienė).
