Sykai sudaro labai daug ekologiniu grupiu ir buna ivairiu formu. Išskiriama syku praeiviu grupe, kuriai priklauso Baltijos sykas, bei ežeriniu ir upiniu syku grupe, prie kurios priskiriama ir Plateliu syko populiacija. Šios grupes dar skirstomos pagal žuvu forma ir žiaunini koštuveli (tanku ar reta).
Plateliu ežere sykai vasara laikosi daugiau nei 12 m gylyje, velai rudeni (antrojoje lapkricio puseje–gruodžio pradžioje) neršti telkiasi priekrantese, žiema pasklinda po visa ekvatorija. Minta vežiagyviais, moliuskais, vabzdžiu lervomis, reciau – žuvu mailiumi. Plateliu sykas – mažaspaigliukai (19–27 spaigliukai, vidutiniškai – 22,4), tuo skiriasi nuo visu kitu ežeriniu syku, gyvenanciu Lietuvos ežeruose. Palyginti su kitomis syku formomis ir populiacijomis, Plateliu ežere auga letai: pirmaja vasara užauga iki 10–30 g, septyneriu metu – iki 37 cm ilgio ir 450 g svorio. 1995 m. lapkricio men. sugautas didžiausias sykas (patele) buvo 15 m., 2,4 kg svorio ir 52 cm ilgio. 2005 m. vasara vidutinis syku ilgis buvo 31 cm, svoris – 280 g.
Lietuvoje ežerinis sykas naturaliai gyvena tik Plateliu, Galadusio ir Vištycio ežeruose. 2005 m. gyvybingos syku populiacijos buvo Asalnu, Asvejos, Galves, Lušiu, Šakarvu ir Vievio ežeruose. Plateliu sykai introdukuoti i Akmenos, Asvejos, Spindžiaus, Verniejaus ežerus. Nuo 2000 m. syku augimo tempas Plateliu ežere smarkiai suletejo, sumažejo vyresnio amžiaus žuvu, taciau populiacija gerokai pagausejo. 2005 m. vasara gilumineje Plateliu ežero dalyje vidutinis syku gausumas buvo 345 ind./ha.
Pagrindine gresme kelia gaudymas verslinemis ir nelegaliomis tinklinemis žvejybos priemonemis, žvejyba nerštavietese traukiamaisiais tinklais rudeni ir žiema. Gresmingas ir nerštavieciu bukles blogejimas – suvešejusi povandenine augalija, dugno uždumblejimas. Neigiamai paveikti gali ežero vandens kokybes blogejimas, taip pat kai kuriu mitybos objektu gausumo mažejimas.
Butina užtikrinti viso ežero vandens kokybes stabiluma, svarbiausiose nerštavietese riboti plaukiojima valtimis nuo spalio 15 d., kol užšala.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Raudonoji knyga
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kartu su Šiauliu regiono aplinkos apsaugos departamento Plunges agentura, pasitelkusios i pagalba Šiauliu RAAD, Plunges PK, jungiasi prie respublikoje organizuojamos akcijos „Lašiša 2008“, organizuoja reidus. Tikslas – apsaugoti Plateliu syko išteklius Plateliu ežere. Ispejame: neteisetai sugavus ne megejiškos žukles irankiais žuvis, LR Administraciniu teises pažeidimu kodekso 87 str. 3 d. numato bauda už vieneta. Be to, šis ikainis didinamas:
1. Už sunaikinima arba neteisetai sugauta subrendusia patele nustatomas dvigubas indeksuotas bazinis tarifas.
2. Už neteiseta žuvu ikru rinkima – dešimteriopas indeksuotas bazinis tarifas.
3. Už neteiseta šios rušies žuvu sugavima, panaudojus elektros srove, ultragarsa, nuodingasias ir sprogstamasias medžiagas, duriamuosius ar užkabinamuosius irankius, – dešimteriopas tos rušies gyvuno indeksuotas bazinis tarifas.
4. Už neteiseta sugavima kitokiais, negu nurodyta 3 p. ne megejiškos žukles irankiais, – dvigubas indeksuotas bazinis tarifas.
Plateliu syka leidžiama žvejoti megejiškos žukles irankiais nustatyta tvarka isigijus licencija. Licencine žukle reglamentuoja LR aplinkos ministro 2005 m. vasario 10 d. isakymas Nr. D1-75 „Del Licencines žukles organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo”.
Sigitas JONUTIS
ŽNPD vyr. specialistas