Praėjusį sekmadienį, paskutiniąją projekto „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė“ renginių dieną, Plungės miesto istorinė praeitis prisiminta ant Gandingos piliakalnio.
Anot projekto „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė 2009“ vadovo, kultūros centro direktoriaus Romo Matulio, Plungė, mininti Lietuvos tūkstantmetį, šiemet karūnuota Lietuvos kultūros sostinės karūna, atėjo pagerbti savo pradžios, nusilenkti toms vietoms, kuriose gyveno mūsų protėviai, iš kur pradėjo sklisti žinia apie mūsų kraštą.
Ant piliakalnio gausiai susirinkusiems žmonėms istorikė, Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Skurdauskienė glaustai priminė istorinę praeitį. Gandinga, kaip Kuršių gyvenvietė, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1253 metais. Gausūs archeologų radiniai byloja, jog čia žmonės gyveno pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje iki 16-ojo amžiaus.
Ant Gandingos piliakalnio stovėjo medinė pilis, kraštą puldinėjo ir kryžiuočiai, ir švedai. Anot naujausių archeologo Broniaus Dakanio tyrimų duomenų, vieno kilometro spindulio plote esančių penkių piliakalnių, kuriuos vietiniai žmonės vadina pilalėmis, dviejų kapinynų, buvusios dvarvietės radiniai leidžia manyti, kad Gandinga galėjo būti ne tik gyvenvietė, bet ir miestas, išsidėstęs palei Babrungą, ypač klestėjęs apie XIII-XVI amžius. Po Melno taikos sutarties Gandinga savo reikšmę prarado. Žemaitijos administracinis centras persikėlė į Plungę.
Anot J. Skurdauskienės, Lietuvoje yra 840 piliakalnių, tačiau tokių kaip Gandinga – nedaug. Apipintam legendomis, dar neatskleidusiam visų savo paslapčių piliakalnių kompleksui reikėtų sugrąžinti pirmykštį – Gondingos pavadinimą, su Europos Sąjungos fondų pagalba sutvarkyti taip, kaip naujai gyvuoti prikelti Kernavės, Medvėgalio piliakalniai. Rajono savivaldybės merė Elvyra Valerija Lapukienė pasidžiaugė, jog šis istorinės atminties renginys – vienas iš gražiausiųjų šioje šventėje. Visiems palinkėjo riteriškos lietuviškos dvasios.
Plungės kultūros centro folkloro ansamblis „Gondinga“, vaikų ir jaunimo teatras „Saula“, vadovaujami Dalios Stasikėlienės, Sigitos ir Romo Matulių, senovinėmis žemaičių dainomis, muzika, šokiais žiūrovų mintis nuvedė į senosios gyvenvietės žmonių kasdienybę ir šventvakarius. Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ riteriai atkūrė XIV-XV amžiais vykusių Lietuvos ir Vakarų Europos šalių riterių turnyrų vaizdus. Šį kartą trys riteriai iš svečių šalių – Karlas iš Prancūzijos, Gotfridas iš Bavarijos, seras Ričardas iš Anglijos – ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės riteris Aleksandras, pasirinkę po širdies damą, „kovėsi“ dėl savo garbės. Kirviais, kalavijais, alebardomis ir durklais, su skydais, be jų ir be šalmų… Daugiausiai – tris kovas – laimėjęs LDK riteris Aleksandras tapo turnyro nugalėtoju, o turnyro karaliene – jo dama Liene, viešnia iš Latvijos.
Čia sutiktas kultūros istorikas Kęstutis Minelga papasakojo, jog atvykti į Plungės miesto šventę buvo iš anksto numatęs. „Visa tai, kas čia vyksta tokiu sunkmečiu, – tiesiog stebuklas!.. Reikia nusilenkti žmonėms, kurie parengė, organizavo tokius renginius. Nuostabu!“ – nuoširdžiai džiaugėsi svečias.
