Praėjusį ketvirtadienį Plungėje sulaukta viso Aplinkos ministerijos „desanto“ – lankėsi ministras Kęstutis Trečiokas, viceministrė Daiva Matonienė, Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis ir ministerijos vyriausioji patarėja Vilma Karosienė. Svečiai bendravo su Savivaldybės administracijos darbuotojais, įstaigų vadovais, verslininkais, lankėsi Žemaitijos nacionaliniame parke, o vakarop surengtas susitikimas su gyventojais.
Per rytmetinį susitikimą viceministrė D. Matonienė susirinkusiuosius supažindino su įsibėgėjančia Daugiabučių namų atnaujinimo programa. Pasak jos, Lietuvoje parengta 3 000 investicinių projektų, jau pasirašyta apie 1 000 rangos sutarčių. Taigi procesas vyksta, tad labai svarbu jį sukontroliuoti. Viceministrė akcentavo, kad dalyvaujantieji šioje programoje gali džiaugtis nemenka parama – 40 proc. renovacijos kaštų subsidijuoja valstybė, o socialiai remtiniesiems atnaujinimas visiškai nekainuoja.
D. Matonienės teigimu, Plungėje renovacijai pritarė trylikos namų gyventojai (pirmojo etapo metu), devyniuose jau vyksta atnaujinimo darbai. Per antrąjį etapą turėtų būti renovuojami dar 45 daugiabučiai. Anot viceministrės, tie devyni renovuoti namai turėtų būti geriausias pavyzdys kitiems plungiškiams. „Daugelis abejoja dėl namo atnaujinimo naudos, bijo didelių investicijų, bet kai kaimynas papasakoja, kad gyvena šilčiau, kai parodo mažesnes sąskaitas už šildymą, tai ir kitam abejonės išsisklaido. O taupymas tikrai žymus – net 50–60 procentų“, – kalbėjo viešnia.
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, padėkojęs ministrui K. Trečiokui už Oginskių dvaro sodybos kompleksui skirtas lėšas (dar tada, kai ėjo ūkio viceministro pareigas), pasiteiravo, kokios galimybės gauti pinigų žirgyno stogui pakeisti. Į šį klausimą atsakė viceministrė D. Matonienė, akcentuodama, kad Aplinkos ministerija finansuoja tik tuos projektus, kurie padeda taupyti energijos išteklius. „Jei keisdami stogą jūs jį dar ir apšiltinsite, paramos galite tikėtis, nes bus ne tik nauja danga, bet ir energinis efektyvumas“, – kalbėjo viceministrė.
Plungės pramonininkų sąjungos atstovas Jonas Varkalys priekaištų turėjo dėl viešųjų pirkimų. Jo manymu, kol konkursus laimės pačias mažiausias kainas siūlančios įmonės, didelės naudos iš daugiabučių atnaujinimo programos nebus. „Ta mažiausia kaina – ydinga praktika. Juk žinoma, kad pigiai ir kokybiškai nepadarysi. Konkursus laimi statybos darbų neatliekančios firmos, kurios paskui pigiai nusamdo mažas – nekvalifikuotas, neatestuotas, vienadienes. O patyrusios statybos įmonės laimėti neturi galimybių, nes jų kainos didesnės. Negi tų viešųjų konkursų negalima sutvarkyti taip, kad nemenkėtų pačios programos vertė?“ – klausė verslininkas.
Ministras J. Varkalio išsakytoms mintims pritarė: „Taip, yra kompanijų, kuriose juristų daugiau nei statybininkų, bet jos dalyvauja konkursuose ir juos laimi. Manau, užtenka paminėti pavadinimą „Pireka“ ir visi jau žino, kas tai per įmonė. Pritariu, kad viešųjų pirkimų sistemą reikia tobulinti.“
Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius I. Kiškis supažindino, kiek ES paramos Aplinkos ministerija gaus 2014–2020 m. Suma būsianti 1,063 milijardo eurų. 339 milijonai eurų atiteks renovacijai (daugiabučių ir viešųjų pastatų), 771 milijonas – kitoms priemonėms. Viena iš dosniausiai finansuojamų bus vandentvarka.
Kaip jau minėjome, pavakarę ministerijos atstovai susitiko su gyventojais. Pastaruosius ypač domino daugiabučių namų renovacijos klausimai. Į juos atsakiusi viceministrė D. Matonienė informavo, kad šiemet valstybė atnaujinamų daugiabučių gyventojams dengs 40 proc. kaštų, 2016–2017 m. – 35 proc., vėliau – 30 proc. Taigi tie, kurie suskubo, bus nemažai laimėję. V. Mačernio gatvės 25-ojo namo atstovas domėjosi, kas atsakys už renovacijos broką, jei konkursą laimėjo viena įmonė, bet ji samdo dar kokias keturias ar penkias. Gyventojui atsakyta, kad už viską (nesvarbu, kuri firmelė pridarytų broko) atsakingas rangovas, šiuo atveju – Panevėžio statybos trestas. Dar plungiškiai domėjosi, ar yra galimybių renovuojant namus sutvarkyti ir jų aplinką, duobėtus kiemus, ankštas automobilių aikšteles. Gyventojams atsakyta, kad Aplinkos ministerija lėšų skiria tik namams renovuoti, o teritorijai atnaujinti jau reikėtų ieškoti kitų finansavimo šaltinių – gal iš Ūkio ministerijos ar Savivaldybės biudžeto. O kadangi šis tuščias, panašu, kad mūsų daugiabučiai bus gražūs, o jų kiemai – baisūs…
Savivaldybės tarybos narys Robertas Endrikas klausė, kodėl ministerija neparengia bendrų rinkliavos už atliekų tvarkymą skaičiavimo nuostatų. „Dabar kiekvienas Regioninis atliekų tvarkymo centras (RATC) ruošia savus, turi juos suderinti su savivaldybių tarybomis, šios nesutaria, pešasi. Kodėl ministerija bijo politinio sprendimo, kuris palengvintų visų Lietuvos RATC dalią?“ – domėjosi politikas. Vyriausioji patarėja V. Karosienė jam atsakė, jog ministerija yra nustačiusi metodiką, kurioje nurodyta, ką reikia įskaičiuoti į mokestį. „Bet planų rengti vienodus rinkliavos nuostatus ministerija tikrai neturi. Čia kiekvieno regiono reikalas“, – kalbėjo ji.
Babrungo seniūnė Rūta Jonušienė ministrui K. Trečiokui uždavė klausimą apie Jovaišiškės kaime esančio ūkio plėtrą – nuo 200 iki 1 050 galvijų. R. Jonušienė akcentavo, kad tai kirstųsi su bendruoju Plungės rajono savivaldybės planu, toje vietoje numatančiu gyvenamosios teritorijos plėtrą. Ministras prisipažino į problemą nesąs įsigilinęs, todėl atsakysiąs aptakiai: „Jei ten viskas gerai, jei nėra jokių pažeidimų, mes uždrausti plėtros neturime jokio pagrindo. O jeigu kažkas neteisėta, ūkis tikrai nebus plečiamas.“ Verslininkas Liudas Skierus, kurio sūnus Tomas yra minėtojo ūkio savininkas, ir per rytmetinį susitikimą, ir vėliau tvirtino, kad atrankos išvadą dėl pieninių karvių auginimo poveikio aplinkai vertinimo užsakė tik norėdamas išsiaiškinti įsigytojo ūkio galimybes. Bet tas užsakymas tikrai nereiškia, kad karvidės bus plečiamos. Juolab kad toji išvada nebuvo paviešinta, o tai reiškia, kad dokumentas, dėl kurio sukelta tiek daug triukšmo, neturi jokios juridinės galios.
