Sausio 19 dieną Plungės technologijų ir verslo mokykloje susirinko net dešimties Vakarų Lietuvos rajonų žemdirbiai ir ūkininkai. Čia atvyko ir gausus būrys svečių iš šio regiono savivaldybių, Seimo nariai, Žemės ūkio ministerijos atstovai, politikai ir kt. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio rūmai visus juos kvietė dalyvauti konferencijoje „Šeimos ūkių perspektyvos Lietuvoje“.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus neslėpė, jog ši konferencija verta kongreso statuso, nes dėmesys atsakingų specialistų, politikų ir pačių žemdirbių – didesnis, nei tikėtasi. „Šiandien čia bus sprendžiami labai svarbūs Lietuvai klausimai. Mes nespręsim trumpalaikių žemdirbių problemų, kurių šiandien netrūksta, mes diskutuosim ir priimsim sprendimus, kurie turės įtakos ir bus aktualūs mūsų ateičiai“, – pastebėjo jis.
Į konferencijos dalyvius kreipėsi ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Jis sveikino žemdirbių norą ne tik išsakyti savo pastabas, bet ir siekį daryti žingsnius, kad jiems rūpimi klausimai būtų sprendžiami – šis renginys, manoma, turės reikšmės laukiamiems pokyčiams.
Konferencijoje pranešimus skaitė keletas pranešėjų. Apie šeimos ūkių svarbą ir įtaką kaimo gyvybingumui kalbėjo Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė, žemės įsigijimo klausimais diskutuoti kvietė žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, apie tiesiogines išmokas – dr. A. Svitojus. Pranešimų metu paliestas ir žemės ūkio kooperacijos perspektyvų klausimas, mat Lietuvoje į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų, o ES šalyse – 75–92 proc. Savo įžvalgomis minėtomis temomis pasidalijo ir žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
Plungėje vykusios konferencijos esmė – priimta rezoliucija dėl žemės įsigijimo, tiesioginių išmokų ribojimo ir kooperacijos skatinimo. Šią rezoliuciją sausio 23 dieną Šeimos ūkininkų asociacijos pirmininkas A. Svitojus ir pavaduotojai Vytautas Buivydas, Vidas Juodsnukis ir Eglė Markevičiūtė įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.
„Labai svarbu, kad Europos Sąjungos milijardinės investicijos į kaimo plėtrą turėtų didesnę sklaidą. Nenormalu, kai 20 procentų pareiškėjų gauna 80 procentų ES investicijų, dar liūdniau dėl didžiausio mūsų turto – Lietuvos žemės: vos 10 procentų ūkininkų valdo net 80 procentų dirbamų plotų. Džiaugiuosi, kad labai svarbiais Lietuvos kaimui klausimais konferencijoje susivienijo pozicijos ir opozicijos atstovai, tai suteikia vilties, kad ilgą laiką buvusi sistema keisis“, – po konferencijos „Plungei“ sakė V. Buivydas.
Minėtoje rezoliucijoje pažymima, kad Lietuvos valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su žemdirbių bei kaimo plėtros procesuose veikiančiomis savivaldos organizacijomis, turėtų operatyviai spręsti žemės ūkio paskirties žemės (valstybinės ir privačios) įsigijimo klausimą. Taip pat imtis tiesioginių išmokų bazinės dalies ribojimo klausimo – numatyti 60 tūkst. eurų tiesioginių išmokų ribą. Lietuvoje, kaip žinia, iki 500 eurų tiesioginių išmokų gauna 34,16 tūkst. (26,7 proc.) paramos gavėjų. Jiems skirtos lėšos sudarė vos 2,5 proc. visos tiesioginės paramos. Tuo tarpu 40 paramos gavėjų, gaunančių daugiau kaip 300 000 eurų tiesioginės paramos, gauna 3,5 proc. visos tiesioginės paramos. Akcentuojama, kad naujasis 2023–2027 m. finansinis periodas suteikia galimybę veikti ryžtingiau ir atsižvelgti į Europos vadovų tarybos rekomendacijas judėti link 60 tūkst. Eur tiesioginių išmokų ribos. Tada daugiau paramos gautų vidutinio dydžio ir mažesni ūkiai, o didelės bendrovės privalėtų labiau dirbti ekonominės konkurencijos sąlygomis.
Rezoliucijoje dėmesys atkreipiamas ir į tai, jog būtina užtikrinti paramą specializuotai kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas produkcijos realizavimo kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms vystyti, sukurti kooperacijos skatinimo ir jos realaus įgyvendinimo įrankius.
