
1939 metais Plungėje, Telšių gatvėje, Lietuvos kariuomenės kapitono, gydytojo Juozo Patašiaus asmeninėmis lėšomis buvo pastatyta ligoninė. Nuo to laiko ir pradėti skaičiuoti Plungės ligoninės istorijos puslapiai. Rugsėjo 13 dieną iškilmingoje Mykolo Oginskio dvaro aplinkoje paminėtas gydymo įstaigos 80-metis. Būtent tiek laiko ji jau rūpinasi sergančiais plungiškiais ir aplinkinių rajonų gyventojais.
Neeilinė sukaktis pasitikta su dideliu būriu garbingų svečių, ligoninėje dirbančiais ir dirbusiais žmonėmis. Juk būtent jie – darbuotojai – ir yra svarbiausi. „Šiandien kalbame apie istoriją, tačiau pagrindinis visų minimas faktorius vis dėlto yra žmonės. Šis jubiliejus – tai ne pastato, o įstaigoje dirbusių ir dirbančių žmonių. Plungės ligoninė – visų pirma tai žmonių – medicinos darbuotojų, pacientų, visos bendruomenės – ligoninė“, – sakė Plungės rajono savivaldybės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius.
Jubiliejinio renginio dalyvius sveikino ir muzikinę iškilmingos popietės dalį kūrė Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos auklėtiniai Livija Gema Šiaudvirtytė, Matas Stabingis ir šios mokyklos styginių orkestras.
Istorijos puslapiai
Minint jubiliejines sukaktis įprasta atsigręžti į praeitį. Plungės ligoninės istorijos puslapius pavartyti pakvietė Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, tapęs renginio vedėju. Taigi 1939-ieji. Tais metais, kaip minėta, Lietuvos kariuomenės kapitono, gydytojo J. Patašiaus asmeninėmis lėšomis Plungėje, Telšių gatvėje, pastatyta pirmoji ligoninė, kurioje veikė gimdymo, chirurgijos skyriai ir operacinė. 1940-aisiais Birutės gatvėje, bažnyčiai priklausančiame pastate, įkurta poliklinika. Tais pačiais metais sovietams ištrėmus J. Patašių, ligoninės pastatas buvo nacionalizuotas, jame įkurdinta apskrities ligoninė.
Metams bėgant Plungės ligoninėje dirbančių gydytojų daugėjo. 1949-aisiais mūsų mieste darbą pradėjo tuberkuliozės dispanseris. Nuo 1953 metų ligoninėje veikė 100 lovų stacionaras ir poliklinika, kurioje buvo chirurgijos, odos ir venerinių ligų, fizioterapijos, stomatologijos kabinetai, vaikų konsultacija. Tuo laikotarpiu mieste augo pramonė, sparčiai didėjo gyventojų skaičius, todėl 1968 metais pradėta naujos ligoninės statyba.
Kaip prisiminė jubiliejiniame minėjime dalyvavusi nuo 1957 metų Plungės ligoninėje akušere pradėjusi dirbti Nijolė Čaikauskienė, tąkart visiems gydytojams buvo nurodyta po savaitę padirbėti prie naujojo pastato statybos. „Reikėjo plytas nešioti“, – prisiminė ilgametė ligoninės darbuotoja, A. Bakanausko akušere ikona pavadinta – juk ši moteris glostė ir mylėjo tūkstančius į pasaulį atėjusių plungiškių.
1971 metais baigta statyti Plungės centrinė ligoninė, kurią sudarė 335 lovų stacionaras ir poliklinika. Gydymo įstaigoje tuo metu veikė 60 lovų vidaus ligų skyrius, 60 lovų gimdymo ir ginekologijos skyrius, 50 lovų vaikų ligų skyrius, 30 lovų nervų ligų skyrius, 25 lovų LOR skyrius, 25 lovų traumatologijos skyrius. Atskiruose pastatuose įkurti 25 lovų tuberkuliozės ir 30 lovų infekcinių ligų skyriai.
Plungės ligoninei tada priklausė 7 ambulatorijos, 25 felčerių-akušerių punktai, pirmoji rajoninė Rietavo ligoninė, įstaigų ir organizacijų medicinos punktai.
Prisimenant įstaigos istoriją geru žodžiu paminėti ir ligoninei vadovavę žmonės: Povilas Brezgys, Sigitas Mykolas Čaikauskas, Vytautas Skridaila (pastarajam, beje, teko rūpintis naujos ligoninės statyba, jam vadovaujant pastatyti ir poliklinika, užkrečiamųjų ligų korpusas, Šventojoje pastatytas ligoninei priklausantis medikų poilsiui skirtas namelis), Gediminas Mockus, Vladas Murašovas, Vanda Bučienė, A. Martusevičius, Plungės ligoninei vadovaujantis nuo 2007 metų.
Iš žvirbliuko į povą
Taip Plungės ligoninės virsmą nuo įkūrimo iki šiandieninės veiklos vaizdžiai apibūdino viena ilgiausiai ligoninėje dirbančių gydytojų Irena Kudžmienė. „Plungė buvo iš pradžių tokia vargana, tikrai negalvojau čia likti. Dabar žvelgiant į Jūsų visų tokias pažįstamas akis, rodos, visose galima atrasti atsvarą. Reikia savyje kažką turėti, jeigu nori duoti. Dabar man atrodo, kad jokio kito darbo kaip gydytojas ir nėra. Guliesi ir keliesi su ta pačia mintimi“, – sveikindama kolegas kalbėjo I. Kudžmienė.
Prisiminimais apie darbą Plungės ligoninėje dalijosi ir gydytojas Leonardas Želvys, Boleslovas Kazlauskas. „Gaila, kad mūsų gretos retėja. Kalbant apie ligoninės darbą norėtųsi, kad ji dar nesugriūtų, mes norime išlikti, be mūsų bus sunku plungiškiams“, – pastebėjo gydytojas B. Kazlauskas, su nostalgija prisiminęs tuos laikus, kai Plungės ligoninės medikai būrėsi į chorus, drauge sportavo.
Už pasiaukojamą darbą – padėkos raštai
Garbingas jubiliejus, aišku, neapsiėjo be būrio svečių, linkėjimų ir sveikinimų gausos. Į šventinį minėjimą atvyko Seimo nariai Jonas Varkalys, Andriejus Stančikas, Jurgis Razma, Valentinas Bukauskas.
Už tai, kad pacientams dalija savo sveikatą, savo šeimos laiką, savo gyvenimą, gydytojams dėkojo Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas dekanas Vytautas Gedvainis.
Jubiliejaus proga ligoninę sveikino ir tuo, kad šiandien plungiškiai gauna kokybiškas gydymo paslaugas, džiaugėsi ir Plungės rajono savivaldybės vicemerė Asta Beierle Eigirdienė. „Jūs esate mūsų sveikatos sargai. Ačiū Jums“, – sakė mero pavaduotoja.
A. Beierle Eigirdienė Plungės ligoninės 80-mečio proga įteikė keletą mero pasirašytų padėkos raštų. Jais už ilgametį pasiaukojamą darbą apdovanoti Regina Žaliūnienė, N. Čaikauskienė, Danguolė Dirgėlienė, Bronius Stanslovaitis, Danutė Katkienė, Petras Kliūčius, Angelina Virkietytė, Stefanija Ščupokienė, Ala Mockienė, Janina Šniaukštienė.
Įteikta ir keletas padėkos raštų iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Ministro Aurelijaus Verygos pasirašyti raštai skirti Raimondui Dovilčiui, Danutei Bieliauskienei, Stasiui Adomavičiui, Ritai Rimkevičiūtei, I. Kudžmienei, Vytautui Sagačiui, Jovitai Eitutienei, B. Kazlauskui, Vandai Kembraitei, Loretai Vaurienei, Zitai Strakšienei, Reginai Želvienei, Danguolei Luotienei ir A. Martusevičiui.
O apie korupciją kodėl nieko nepasakyta? Gerai dar, kad korumpuotų gydytojų neapdovanojo, bent jau tų, kuriuos aš žinau, kad jie tikrai ima kyšius (pats asmeniškai buvau spaudžiamas duoti kyšį ir žinau, kad iš mano pažįstamų ir giminaičių yra davę kyšius). Ar direktorius A. Martusevičius tikrai nežino apie savo pavaldinius imančius kyšius?