
Uždaroji akcinė bendrovė Plungės šilumos tinklai daug metų koja kojon žengė su nepriklausomu šilumos gamintoju – UAB „Plungės bioenergija“. Pastarajai įmonei buvo nuomojamos patalpos, esančios V. Mačernio g. 19, iš jos perkama ir gyventojams perparduodama šilumos energija. Jau senokai svarstyta, kad be konkurentų dirbanti „Plungės bioenergija“ be gailesčio tuština plungiškių kišenes ir kad šilumos ūkyje laikas pokyčiams. Pirmasis žingsnis žengtas – nebepratęsta 2013 metais sudaryta ir iki šių metų birželio 29-osios galiojusi sutartis, pagal kurią Šilumos tinklai „Plungės bioenergijai“ nuomojo dalį administracinių ir gamybinių patalpų. Tačiau, nors sutartis nebegalioja, nuomininkas iš patalpų nesikrausto. Maža to, dar ir į teismą kreipėsi, kad šis Plungės šilumos tinklams pritaikytų tam tikras sankcijas, tiksliau – laikinąsias apsaugos priemones. Ir kad tai padarytų skubiai, iš anksto neperspėdamas nuomotojo.
Tarp Plungės šilumos tinklų ir „Plungės bioenergijos“ yra susiklostę keistoki „santykiai“. Viena sutartis – dėl patalpų nuomos, kuri galiojo septynerius metus, nebepratęsiama. Tačiau kita, kuria „Plungės bioenergija“ įsipareigoja gaminti ir parduoti, o Plungės šilumos tinklai – pirkti šilumą, yra galiojanti. Taigi vadovaujantis tuo, kad patalpų nuomos sutartis nebegalioja, nuomininkui keliamas reikalavimas išsikraustyti, tai yra palikti ir administracines, ir gamybines patalpas bei išsigabenti jose esančius šilumos gamybos įrenginius.
„Plungės bioenergija“ tikina, kad Šilumos tinklai tokiais savo veiksmais trukdo jiems įgyvendinti kitos – šilumos pirkimo ir pardavimo – sutarties reikalavimus. Nes kaipgi gaminsi šilumą, jei esi varomas lauk. Baksnodama pirštu į šią sutartį, „Plungės bioenergija“ Šilumos tinklų veiksmus apskundė teismui. Esą „Plungės bioenergijos“ darbuotojams yra pareikšta, kad jie neturi teisės lankytis buvusiose išnuomotose patalpose, įėjimas į jas esąs užtvertas įspėjamosiomis STOP juostomis, o bendrovės samdyta privati saugos tarnyba darbuotojų nebeprileidžia prie „Plungės bioenergijai“ priklausančių šilumos gamybos įrenginių.
Bendrovės „Plungės bioenergija“ teigimu, nors patalpų nuomos sutartis nebegaliojo, iki šiol viskas vyko taip, kaip buvo ir sutarčiai galiojant – šilumos gamintojas naudojosi patalpomis, jose esančiais įrenginiais gamino šilumos energiją ir puoselėjo viltis visą 2020–2021 metų sezoną ją parduoti Plungės šilumos tinklams, bet… Ši įmonė planus pakeitė ir reikalauja išsikraustyti. „Plungės bioenergija“ visą šį reikalą planuoja aiškintis pateikdama ieškinį teismui, o kol ieškinys nepateiktas, paprašė, kad Šilumos tinklams būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
Kokios jos? Kad Plungės šilumos tinklams būtų uždrausta imtis bet kokių veiksmų, kurie „Plungės bioenergijai“ trukdytų patekti į patalpas ir jomis naudotis, gaminti šilumos energiją ir tiekti ją į Šilumos tinklams priklausančius termofikacinius šilumos tinklus. O kas, jei šios sankcijos nebūtų pritaikytos? Tada esą kiltų grėsmė ne tik „Plungės bioenergijos“ interesams, bet ir viešajam interesui. Mat jei gaminamoji šilumos energija nepateks į tinklus, gali įvykti perkaitimas ir sprogimas. Kita blogybė – esą nukentėtų ir dalies Plungės miesto gyventojų interesai, nes neaišku, kas ir už kokią kainą jiems tiektų šilumą. O „Plungės bioenergija“ yra įsipareigojusi užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą ir tai daryti mažiausiomis sąnaudomis ir mažiausiomis kainomis (tiesa, iki šiol „Plungės bioenergijos“ teikiamos paslaugos plungiškiams mažomis kainomis net nekvepėjo, jos buvo vienos aukščiausių Lietuvoje).
Teismas, išnagrinėjęs „Plungės bioenergijos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutarė jį tenkinti iš dalies. Taigi draudimų ir ribojimų „letena“ uždėta. Bet tik laikinai – kol „Plungės bioenergija“ teismui pateiks ieškinį. Tam jai skirta 14 dienų. Jei bendrovė per šį laiką nespės, sankcijos nebegalios.
Panašu, kad tarp Plungės šilumos tinklų ir „Plungės bioenergijos“ iškastas karo kirvis ir įtemptais tapę šių dviejų bendrovių santykiai netrukus persikels į teismą. Kas laimės, pamatysime. Peršasi mintis, kad ilgametė draugystė su Šilumos tinklais „Plungės bioenergijai“ turėjo būti gardus kąsnis, jei dabar taip nenorima jo paleisti.
Priminsime, kad lapkričio 6-ąją Plungės šilumos tinklų generalinio direktoriaus pareigas paliko Arūnas Tamošauskas, kol įvyks konkursas, įmonei vadovaus jos valdybos narė Margarita Charitonova.
Gal čia sąmokslas pakeisti direktorių sujungti šilumos trasas,kad Plungės bioenergija glėtu šildyti visa miestą o ne puse miesto kaip dabar. Nauja direktorė laikinoji o gal
jau ir tikroji šildysis mūsų piniguose. Bioenergija daro ką nori nesilaiko darbo saugos reikalavimų dirba po vieną operatorių nors jau yra buvę nelaimingų atsitikimų, jei kas atsitiks niekas nepadės išgelbėti žmogaus sveikatos bei gyvi ės jug jis vienas diena bei naktį.
kas gali paneigti, kad teismai nėra korumpuoti? Koks viešas interesas yra ginamas? „Plungės šilumos tinklai” turi savo šilumos gamybos įrenginius ir gali sėkmingai šildyti Plungę. Verdiktas, kad ginamas viešas interesas- miglota pieva… Norima dar pamelžti pinigėlių iš gyventojų?…