Praėjusią savaitę posėdžiavęs Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komitetas nemažai dėmesio skyrė vandentvarkos problemoms. Didžiausia iš jų – ir miesto, ir kaimo gyventojai vangiai jungiasi prie ką tik įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų. Diskutuojant užsiminta ir apie tai, kad UAB „Plungės vandenys“ planuoja dar šiemet didinti savo paslaugų įkainius.
Informaciją apie įgyvendintus ir šiuo metu vykdomus vandentvarkos projektus bei su tuo susijusias problemas komiteto nariams pateikė Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojas Arvydas Liutika ir UAB „Plungės vandenys“ direktorius Antanas Borumas.
A. Borumas priminė, kad mieste įgyvendinti du vandentvarkos projektai, tiksliau – I ir II to paties projekto etapai. Kadangi finansuotojas – Europos Sąjunga, įgyvendinus projektą, reikia įvykdyti ir tam tikrus reikalavimus. ES reikalauja rezultato, o tai yra tam tikras skaičius naujų vartotojų. Pasak „Plungės vandenų“ direktoriaus, įgyvendinant I vandentvarkos projekto etapą, planuota, kad mieste prie centralizuoto vandentiekio prisijungs 498 nauji vartotojai, prie nuotekų surinkimo sistemos – 660. Kol kas prisijungusiųjų tiek nėra: prie vandentiekio prisijungė 137, centralizuota nuotekų surinkimo sistema naudojasi 215 naujokų. Tiesa, skaičiai nedžiuginantys, mat kol kas nėra nė trečdalio to, ką esam įsipareigoję Europai.
Panašūs ir II etapo skaičiai: prisijungti prie vandentiekio turėtų 1 539 nauji vartotojai, prie nuotekų sistemos – 2 220. Prisijungę atitinkamai – 359 ir 612.
Šiuo metu „Plungės vandenys“ vandentvarkos projektus vykdo Plateliuose, Kuliuose ir Žemaičių Kalvarijoje (bendra vertė – 14 mln. Lt) bei Šateikiuose ir Alsėdžiuose (16 mln. Lt). Iš sutaupytų lėšų vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistemas norima įrengti Varkaliuose (932 tūkst. Lt) ir Kumžaičiuose (1,2 mln. Lt). Kaip pasakojo A. Borumas, įgyvendindama projektus, bendrovė ir pati daug investuoja. Mat projekto lėšų ne visada pakanka, o gyventojai teikia prašymus, nori, kad iki jų būtų nutiestos atšakos. Tai įmonei jau kainavo 1,3 mln. Lt.
Komiteto narys Romas Remėza suskaičiavo, kad „Plungės vandenų“ įgyvendintų projektų vertė – 67 mln. Lt. R. Remėza domėjosi: „Aš čia suku prie vandens kainos. Nes kiekvienam gyventojui įdomu, ar tos investicijos bus įsumuotos į įkainį?“ A. Borumo teigimu, tai, kas gaunama iš ES, į įkainį neskaičiuojama. Tačiau užsiminė, kad vandens ir nuotekų surinkimo kaina jau daug metų tokia pat, todėl artimiausiu metu ji gali kisti. Žinoma, į didžiąją pusę. O kada? „Manau, dar šiemet Savivaldybės tarybai teiksim prašymą leisti didinti įkainį“, – sakė bendrovės direktorius.
Anot R. Remėzos, skaičiai rodo, kad dar 1 600 vartotojų nėra prisijungę prie centralizuotos sistemos, nors privalėtų tai padaryti. „Įmonė savo darbą atliko – tinklus paklojo, o kas turėtų dirbti toliau, kad ta grandinė nenutrūktų ir pasiektų galutinį tikslą – vartotoją? Juk 1 600 vartotojų – tai didžiulis nuotekų kiekis! Kur jos patenka?“ – retoriniu klausimu užbaigė R. Remėza.
A. Borumo teigimu, ta grandinė nenutrūksta: gyventojai raginami jungtis prie bendros sistemos ir jie pamažu tai daro. Tačiau, kaip sakė direktorius, įmonė neturi įgaliojimų gyventojų tikrinti ar bausti už tai, kad nesijungia. Tam esančios kitos institucijos.
Savivaldybės administracijos direktorės Astos Beierle Eigirdienės nuomone, procesas po truputį vyksta. Sudaryta kompetentinga komisija, kuri tikrai eina pas gyventojus, ragina jungtis, įspėja apie gresiančias baudas. „Daugelis nesijungia tik todėl, kad, tapus vartotoju, teks nemenkus pinigus pakloti. O žmonės įpratę leisti nuotekas į kanalą ir nieko nemokėti. Suprantame, kad tai tęstis nebegali ir ta linkme dirbam“, – sakė Savivaldybės administracijos vadovė.