Dvidešimtmetė plungiškė Simona Vasiliauskaitė jau aštuoneri metai gyvena Airijoje. Išvykusi ten su šeima, ji rimtai kibo į mokslus, baigė vietinę mokyklą, įstojo mokytis verslo ir turizmo, tačiau tikrai nesitikėjo, kad vieną dieną jos gyvenimas suktelės į kiek kitokią pusę – išvaizdžią lietuvaitę pastebėjo ir pakvietė išbandyti modelio duonos. „Manau, nuo mažens dauguma mergaičių svajoja tapti modeliu, dainininke ar aktore. Kažkada ir aš buvau pasvajojusi apie tokią karjerą, bet tikrai nesitikėjau, kad taip man iš tikrųjų įvyks“, – sako Simona.
– Papasakok apie laiką, kai išvykai iš Plungės.
– Rodos, metai bėga taip greit, bet vis prisimenu tą dieną, kai ėmiau mokytis mokykloje Westport miestelyje. Su šeima apsigyvenom čia nuo pat pirmųjų atvykimo dienų. Nors šis miestelis yra labai mažas, jis Airijoje gerai žinomas, čia atvažiuoja daug turistų. Yra garsusis Šv. Patriko kalnas, į kurį kiekvienais metais užkopia tūkstančiai turistų, be to, Westport žinomas dėl garsių barų.
Atvykom čia, jei neklystu, 2005-aisiais. Tėtis su broliu jau buvo įsikūrę anksčiau, nes, kaip visi žino, Airijoje ekonomika bent jau tada buvo šimtu procentų geresnė nei Lietuvoje. Taip ir mes su mama susiruošėme į tą nežinomą kelionę.
– Kaip sekėsi prisitaikyti? Turbūt nelengva mokytis su kitaip kalbančiais bendraklasiais?
– Manau, ne vienas lietuvis yra buvęs Airijoje ir žino, kaip tas airiškas oras ir kalbos nemokėjimas slegia nuotaiką… Iš pradžių norisi kuo greičiau grįžti į tėvynę, bet, pagyvenus metus, pripratus prie kitokios kultūros, gyvenimėlis įsibėgėjo ir iki šiol viskas sekasi gerai.
Įėjus pro mokyklos Westport’e vartus, atrodė, lyg žiūrėčiau kokį užsienietišką filmą. Mokykloje „Sacred Heart School“ mokėsi vien tik mergaitės, visos vilkėjo uniformas ir turėjo po savo knygų spintutę. Kadangi visai nemokėjau anglų kalbos, pirmąsias porą savaičių tik klausiausi visų tų mergaičių, rėkusių man į ausį, kaip joms patinka mano auskarai, kokie gražūs mano plaukai, koks mano ūgis ir t. t.
Taip ir prasidėjo mano anglų kalbos pamokos. Tuo metu buvau bene vienintelė užsienietė visoje mokykloje, užtat ir nebuvo progos kalbėti kitaip – tik angliškai. Turėjau mokytoją, kuri kasdien šios kalbos pagrindų mane mokino kone po dvi valandas. Jai ir šiandien dar dėkoju už tokias pastangas.
– Kur pasukai baigusi mokyklą?
– Persikėliau gyventi į labai žaismingą Galway miestą. Ten įstojau į „Galway Mayo Institute of Technology“ mokytis verslo ir turizmo. Mokslus jau baigiu, jie tęsėsi trejus metus. Vėliau žadu studijuoti aukštesnįjį verslo bakalaurą. Studijos sekasi puikiai, dėstytojai manimi patenkinti ir smalsauja sužinoti, kur mane nuves ateitis. Galway pasižymi išskirtine meno ir muzikos kultūra, vietiniai žmonės – labai atsipalaidavę ir draugiški.
– Kaip atsitiko, kad ėmei dirbti modeliu?
– Gyvendama Galway, gavau galimybę dirbti modelių agentūroje „Catwalk Modeling Agency“. Vienas pažįstamas, kuris visada veda renginius čia, Galway, paskambino ir paragino nueiti į šią agentūrą. Nuėjau. Ir mane iškart priėmė.
Dauguma darbų yra ant podiumo – visokiausi madų šou. Taip pat dalyvauju fotosesijose laikraščiams ir žurnalams. Darbas labai įdomus ir duoda galimybę sutikti daug žinomų žmonių iš visos Airijos.
– Kaip į tavo naująjį užsiėmimą reagavo artimieji?
– Artimieji yra labai patenkinti tuo, ką aš veikiu. Tėvai buvo atėję į vieną vestuvinių suknelių šou, tai mama džiaugėsi iki ašarų… 🙂 Manau, tėvams smagu matyti savo vaikus, kažko siekiančius gyvenime, tikrai jie palaiko šimtu procentų. Šitokia galimybė juk nepasitaiko kiekvienam. Dabar, taip gyvendama, tegaliu džiaugtis.
– Kiek laiko ir pastangų skiri savo išvaizdai puoselėti?
– Prieš pradėdama dirbti agentūroje, labai daug dėmesio tam neskyriau. Rengiausi kaip ir kitos panelės, odos ypatingai neprižiūrėjau. Buvau gana paprasta ir niekados nemokėjau derinti drabužių 🙂 Pradėjusi dirbti modeliu, turėjau prižiūrėti plaukus, odą, visada atrodyti švytinti, stilingai apsirengusi. Šiose srityse, dirbdama su būriu stilistų ir makiažo specialistų, gavau daug patarimų.
– Ar savo ateitį jau sieji su grožio sritimi, ar vis dėlto manai, kad tai laikina stotelė?
– Nors ir ne Paryžiuje dirbu, bet vis tiek paragavau to „aukštosios mados“ skonio ir tikrai džiaugiuosi tuo, kiek esu pasiekusi būdama dvidešimties metų. Dauguma mergaičių mano agentūroje dirba jau apie dešimt metų. Manau, ateityje sugebėsiu suderinti ir darbą mados srityje, ir darbą pagal specialybę.
– O gal kuomet būsi modelis Lietuvoj?..
– Šiuo metu į Lietuvą grįžti neplanuoju. Norėčiau įgauti daugiau praktikos verslo srityje, taip pat aplankyti draugus, kurie išsibarstę po visą pasaulį. Tad ateitis numatoma vis ne Lietuvoj… Bet visada pasiilgstu ten likusių artimųjų, Baltijos jūros, saulėtų vasarų ir cepelinų! 🙂 Stengiuosi gimtąjį kraštą aplankyti kuo dažniau, nors jau antri metai kaip nebuvusi… Birželio mėnesį grįšiu dviem savaitėms – atšvęsime mano ir močiutės gimtadienius, taip kad laukiu nesulaukiu!
– Smagaus gimtadienio ir ačiū už pokalbį 😉
Sidabriniai auskarai https://www.silvera.lt/auskarai
