Plungiškiai protesto akciją palaikė, bet…

Gegužės 10–12 dienomis Lietuvos gyventojai internautų buvo raginami neiti į didžiuosius prekybos centrus ir taip protestuoti prieš išaugusias kainas. Jau pirmąją šios akcijos dieną socialiniuose interneto tinkluose pasirodė fotografijos, kaip įvairiuose miestuose žmonės boikotuoja prekybos centrus. Vienur tautiečiai įsijungė į protesto akciją aktyviau, kitur srautai išliko tokie pat.

Trečiadienį pasidomėjome, kaip plungiškiai vertina šią akciją: ar protestuoja ir renkasi mažesnes parduotuves, o gal lieka ištikimi didiesiems prekybos centrams. Sukinėjomės prie vadinamųjų didžiųjų „Norfos“ ir „Maximos“ parduotuvių.
Juozas GULBINAS iš Plungės:
– Reikia ne tokių akcijų, o pusę Seimo narių išvaikyti. Gyventojų sumažėjo, o valdžios – tiek pat. Aš palaikau tokias akcijas, jau laikas kažką daryti. Politikai žmonėms medų ant ausų pila. Kiek galima! Tiesa, pats į prekybos centrą dabar einu, mat pritrūkau duonos. Politikų kalbos, kad kainos nedidėjo, – tikra netiesa. Jos auga kaip ant mielių, greit eurais viskas bus tiek, kiek buvo litais. Žinokit, aš savo žmonos į parduotuvę nebeleidžiu, kad infarktas neištiktų (juokiasi). Ar bus iš to naudos? Negaliu pasakyti, bet gal kažkas išgirs, pamatys ir supras, kad taip toliau tęstis nebegali.
Violeta ČEPIENĖ iš Klaipėdos:
– Akciją palaikau ir pati neinu į prekybos centrus. Kadangi mano veikla susijusi su vaistinėmis, tai į jūsiškę „Norfą“ užbėgau tik darbo reikalais. Pastebėjau, kad Klaipėdos gyventojai tikrai aktyviai boikotuoja prekybos centrus. Lietuviams jau seniai reikia solidarumo. Tad gal tai bus pradžia? Juk už savo gerovę reikia visiems vieningai kovoti. Dabartinės kainos – žiauru, euras jau susilygino su litu. O atlyginimai? Tiesą sakant, abejoju, ar kažkas pasikeis po to boikoto, ar nesusigundys žmonės žadamomis akcijomis ir tą trijų dienų apyvartą padarys per vieną dieną. Bet, kaip sakoma, nors būsime kažką darę.
Albinas ŽALTAUSKAS iš Alsėdžių:
– Žinoma, kad palaikau, o į prekybos centrus ir taip neinu – dažniausiai perka žmona. Šįkart prireikė durpių – jei gausiu, nusipirksiu, jei ne, apsisuksiu ir išeisiu. Nelabai tikiu, kad kas nors pasikeis, reikia aktyvesnių valdžios veiksmų, jie turi kažką daryti. Bet jei ir nieko nepavyks pasiekti, bent jau bus parodyta, kad žmonės nebenori tylėti, kad kantrybė turi ribas.
Kazys ASTRAUSKAS iš Varkalių kaimo (Nausodžio sen.):
– Pats ką tik nusipirkau agurkų ne prekybos centre, o prie jo. Nežinau, gal ir brangiau sumokėjau, bet geriau tuos pinigus atiduosiu paprastam žmogui, o ne monopolininkui, užsidedančiam velniškus antkainius. Kiekvieną dieną tenka pravažiuoti pro „Maximą“. Man atrodo, kad plungiškiai irgi įsijungė į akciją – mašinų, atrodo, mažiau. Reikia manyti, kad ir žmonių viduje nedaug. Na, o mokinukai, jei ir nusiperka bandelę, gal didelės apyvartos jiems nepadaro. Taigi akciją palaikau – ir pats neinu, ir dar kokią savaitę neisiu. Nors prekybos centrų atstovai per televiziją ir pasakojo, kad žmonių nesumažėjo, netikiu. Na, kaip jie sakys kitaip. Manau, naudos iš šio pasipriešinimo bus. Gal ir ne iškart, bet bus. O jei ne, juk bus galima pakartoti. Ir taip –
kol valdžia susivoks.
Regina iš Merkelių kaimo (Paukštakių sen.):
– Plungė – mažas miestas, ir visi vieningai eina pirktis (juokiasi). Pati prekiauju prie „Maximos“ ir man atrodo, kad plungiškiai ta protesto akcija nesusigundė. Antradienį automobilių aikštelėje tikrai buvo tiek pat, kiek ir kitomis dienomis, šiandien gal truputį mažiau, bet tikrai nebūna tuščia. O ką daryti? Juk valgyti vis tiek norisi. Tikrai abejoju, kad kas nors pasikeistų. O pati prekybos centre esu retas svečias: duonos išsikepu, daržovių užsiauginu. Tad perku tik tai, ko negaliu savo rankomis sukurti.