Lietuvoje šiuo metu veikia 10 regioninių sąvartynų – atliekų kapinynų, į kuriuos kasmet atvežama apie 3 mln. tonų mišrių atliekų. Beveik pusė jų – nerūšiuotos komunalinės atliekos, kurios ilgai nesuyra: popierius – 2 metus, konservų dėžutės – 90 metų, plastiko pakuotės – 200 metų, stiklainiai, buteliai – 900 metų. Kaip tik dėl to siekiama, kad kuo daugiau atliekų būtų surūšiuojama ir perdirbama. Siekiama, kad 2030 metais Lietuvoje į sąvartynus patektų ne daugiau kaip 5 proc. visų atliekų.
100 kilogramų putplasčio – į žemę
Į raginimą rūšiuoti atsiliepia vis daugiau žmonių, suvokiančių, kad būtina saugoti gamtą ir tausoti jos išteklius. Atsakingai rūšiuojama ir įmonėje, kurios vadovas sausio pradžioje paskambino į redakciją. Verslininkas pasakojo, kad paskutinę praėjusių metų dieną vežė į Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) sąvartyną Jėrubaičiuose putplasčio atliekas, kurios jo įmonėje susikaupė per dvejus metus. Atvežęs autobusiuku maždaug 100 kilogramų putplasčio tikėjosi jį palikti atliekų surinkimo aikštelėje. Vyrą nemaloniai nustebino tai, kad jam buvo liepta nuvežti ir iškratyti, kas atvežta, „ant kalno“.
„Mūsų įmonėje susidaro popieriaus, plėvelės ir putplasčio atliekų. Popierių ir plėvelę surenka ir nemokamai išveža įmonė „Virginijus ir KO“, putplastį patys vežame priduoti į TRATC-o aikštelę. Prieš dvejus metus šias atliekas aikštelėje mums buvo liepta perkrauti į kitus maišus. Supratome, kad jos bus išvežtos perdirbti. Todėl kaupdami putplastį savo įmonėje kaip atsakingi žmonės laikome jį atskirame maiše, kad nesusiteptų, būtų švarus ir tinkamas perdirbti. Tai, ką pamačiau gruodžio 31-ąją, nuliūdino. Apmaudu buvo iškratyti atliekas sąvartyne, kad traktoriai palaidotų jas žemėje kartu su kitomis perdirbti netinkančiomis šiukšlėmis. Juk sakoma, kad putplastis ilgai nesuyra ir gamtą teršia metų metus“, – dalijosi savo mintimis plungiškis.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Plungė“ 2025 m. sausio 17 d. numeryje (Nr. 5)
