Į redakciją paskambinęs mūsų laikraščio skaitytojas pasidalijo rūpesčiu: „Keliu nuo Rietavo link Tverų važiuoju beveik kasdien. Pakeliui, Lozorių kaime, yra sodyba, kurioje laikomi žirgai. Aptvaras toliau nuo kelio, bet ir taip matyti, kad kai kurie iš jų labai sulysę. Gal galėtumėte pasidomėti, ar šeimininkas žirgus gerai prižiūri, juk dar pasitaiko neatsakingų žmonių, nesirūpinančių savo augintiniais.“
Nerimavo dėl sulysusių žirgų
Vyras pasakojo, kad aptvarą stebi jau ne vieną savaitę. Jo nuomone, žirgai atrodo labai nusilpę, prastai šeriami: „Gal ūkininkui kas nors atsitiko, gal pritrūko pašaro. Pravažiuodamas ūkį pristabdau mašiną, matau, kaip žirgai stovi nuleidę galvas. Šiandien vienas gulėjo ir visai nejudėjo, tarsi būtų nugaišęs.“
Visada stengiamės atsiliepti į skaitytojų prašymus, palaikyti jų neabejingumą tam, kas vyksta aplink. Ir šį kartą pažadėjome, kad susisieksime su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais, paprašysime, kad profesionalai išsiaiškintų situaciją.
Skambutis po skambučio –
biurokratijos veidas?
Birželio 2 dieną paskambinę į minėtąją tarnybą Rietave sužinojome, kad specialistai vietoje dirba be viršininko, todėl pagalbos turėtume ieškoti „aukščiau“ – ten, kur sėdi valdžia – Telšių departamente. Susisiekę mums maloniai pasiūlytu telefono numeriu, gavome dar vieną… telefono numerį. Juo atsiliepęs departamento direktorius Zigmas Navardauskas bendravo dalykiškai: išklausė mūsų prašymą ir pažadėjo jį perduoti vienam iš darbuotojų, kuris būtinai su mumis susisieks ir užregistruos skundą (direktorius pokalbio metu buvo automobilyje ir jo užregistruoti negalėjo).
Ir iš tiesų greitai sulaukėme skambučio. Mums paskambinęs vyr. veterinarijos gydytojas-inspektorius Giedrius Jankauskas užregistravo skundą ir pažadėjo, kad bus nuvažiuota į ūkį ir išsiaiškinta, ar šeimininkas žirgus prižiūri tinkamai.
Kitą dieną dėl informacijos patikslinimo mums paskambino… Rietave dirbantis vyr. veterinarijos gydytojas-inspektorius Vytautas Blažaitis.
Negalime skųstis nė vienu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento darbuotoju. Visi jie bendravo mandagiai, tačiau niekaip nesuprantame, kodėl reikėjo apsukti šitokį telefono skambučių ratą. Gal taip atrodo biurokratijos veidas, gal tie skambučiai būtini tam, kad darbo turėtų visas tarnybos aparatas?
Drįstume abejoti, jog kitam žmogui, ne žurnalistui, norėtųsi dar kartą kreiptis į tarnybą tam, kad praneštų, jog kažkur galimai neprižiūrimi gyvūnai.
Specialistai pažeidimų nenustatė
Birželio 8 dieną sulaukėme vyr. veterinarijos gydytojo-inspektoriaus V. Blažaičio skambučio. Buvome informuoti, kad jau apsilankyta Lozorių kaime esančiame aptvare ir patikrinta, kokiomis sąlygomis laikomi žirgai.
„Ūkininkė mums pažįstama kaip sportinių žirgų mylėtoja. Aptvare radome ir šieno, ir vandens. Du žirgai, kuriems maždaug po dvidešimt metų, iš tikrųjų sulysę, bet taip pasitaiko iš po žiemos. Gyvūnų gerovės pažeidimų nenustatėme. Pašarų – šieno ir avižų – šeimininkė turi. Rekomendavome padidinti avižų davinį tiems dviem nusilpusiems žirgams, pastiprinti juos. Po kiek laiko dar nuvažiuosime pažiūrėti, ar jie pasitaisė“, – kalbėjo V. Blažaitis.
„Svarbiausia, kad turėtų pašaro…“
Sprendimas, kad specialistai dar kartą nuvažiuos į ūkį, ir vyr. veterinarijos gydytojo-inspektoriaus V. Blažaičio pastebėjimas, kad iš toli – nuo kelio – žirgai atrodo liesesni, nei yra, nuramino mums skambinusį žmogų.
„Man svarbiausia, kad jie turėtų pašaro, kad nebūtų kankinami. Jei specialistai sako, kad padėtis nėra tokia bloga, kaip man atrodė, puiku“, – džiaugėsi vyras, kai pranešėme jam tarnybos specialistų atlikto patikrinimo rezultatus.
