Antradienį į Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdį pasisakyti apie UAB Plungės šilumos tinklų veiklą (o ji – bene nuostolingiausia tarp Savivaldybės įmonių) buvo pakviesti bendrovės vadovas Petras Piekus ir komercijos direktorius Saulius Norkus. Ta pačia tema kalbėjo ir Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė, neseniai tikrinusi Plungės šilumos tinklus. Tiesa, jos pasisakymas klausiusiųjų nenudžiugino.
Kaip komiteto nariams sakė Plungės šilumos tinklų direktorius P. Piekus, bendrovė privalo savo savininką – Savivaldybę – informuoti apie veiklą, suderinti investicinius perspektyvinius planus. O tų planų – gana daug. Vienas iš solidžiausių – Dariaus ir Girėno gatvėje suprojektuoti ir pastatyti dujų katilinę su rezerviniu kuru (mediena), o Telšių gatvėje esančią katilinę Nr. 2 norima uždaryti. Pasak P. Piekaus, katilinės statyba atsieitų apie 3 milijonus litų, pinigų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Be to, planuojama renovuoti Dariaus ir Girėno gatvėje esančią orinę šiluminę trasą, prie kurios ateityje būtų prijungtos trys mažosios dujinės katilinės (25 000 Lt); suprojektuoti šilumos trasą Lentpjūvės gatvėje (40 000 Lt); pakeisti šildymo katilą Birutės g. 10 name
(17 000 Lt); įsigyti ir įdiegti katilinių duomenų surinkimo bei perdavimo įrangą (150 000 Lt); sukurti internetinį puslapį (net 17 000 Lt!); įsigyti naujų apskaitos prietaisų (80 000 Lt).
Taigi, planai gražūs, bet… „Iš ko jūs visa tai ruošiatės daryti, jei praėjusiuosius metus baigėte turėdami 1,7 milijono litų nuostolį?“ – klausė komiteto narys Jonas Varkalys. Pasak Plungės šilumos tinklų direktoriaus, bendrovės nuostoliai nėra tokie dideli. Mat pasibaigus metams, paaiškėjo, jog pernai, mažiau kūrenus dujomis, mažesnis ir aplinkos taršos mokestis priskaičiuotas. Dėl to nuostoliai esą sumažėjo maždaug 800 tūkst. Lt – beliko tik 900 tūkst. Lt. O dėl pinigų katilinei statyti? „Manau, jog, paskelbus konkursą katilinei statyti, ir investuotojas atsirastų, su kuriuo per laiką atsiskaitytume“, – optimistiškai kalbėjo nuostolingai dirbančios bendrovės vadovas.
Bendrovės vadovų klausta ir apie paslaugos kainą – ar, krentant dujų kainai, Plungės šilumos tinklai nežada piginti šilumos? Anot bendrovės ekonomistės Laimos Antanavičienės, prognozuoti, jog kaina mažės, galima. Tačiau tai būsią dar negreit. Direktoriaus teigimu, kainą bus privaloma peržiūrėti kartą per metus. Vadinasi, jei ir mažės, tai tik metų pabaigoje.
Apie Plungės šilumos tinklus pasisakė ir Savivaldybės kontrolierė D. Jarašiūnienė. Anot specialistės, apie šią bendrovę ji galėtų kalbėti daug ir ilgai – tam būtų galima visą Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdį paskirti. Na, o jei trumpai, įmonės veiklos rezultatai – prasti, įvairiausių pažeidimų – apstu. „Įmonės turtas naudotas neefektyviai, lėšos kai kuriais atvejais – neekonomiškai“, – sakė kontrolierė.
Viena iš bendrovės bėdų – teikdama šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugą, nėra sudariusi sutarčių nei su gyvenamųjų namų bendrijomis, nei su Savivaldybės įmone „Plungės būstas“. O tai reiškia, jog mokestis iš gyventojų imamas, tačiau jie nežino, už ką moka, kas tai per paslauga.
Kontrolierė priekaištų turėjo ir UAB valdybai, kuri per metus sugebėjo susirinkti vos tris kartus, nors turėtų kartą per mėnesį. Anot D. Jarašiūnienės, tai rodo, jog valdyba abejinga (o gal ji nekompetentinga?) įmonės veiklai, nors ši dirba nuostolingai, neišlipa iš skolų.
Negerai ir tai, kad ne tik gamina bei parduoda šilumą, bet ir užsiima kitokia veikla – prižiūri šilumos ir karšto vandens sistemas, gamina ir parduoda elektros energiją. Nors P. Piekus pastarajam teiginiui prieštaravo, kontrolierė sakė ginčytis neketinanti – dokumentai rodo, kad elektra buvo pagaminta ir parduota. Bendrovė tokiai veiklai net licencijos neturi, o tai reiškia, jog prasilenkiama su įstatymu.
