Pirmadienį Plungės rajono apylinkės teismas pradėjo nagrinėti dar trylikos akcinėje bendrovėje „Linų audiniai“ dirbusių vyrų ir moterų ieškinius buvusiam darbdaviui. Buvusių fabriko darbuotojų siekis – prisiteisti tai, ką uždirbo, ir gauti iš bendrovės kitas su darbu susijusias išmokas. Beje, buvę darbuotojai „Linų audinius“ į teismą paduoda jau ne pirmąjį kartą.
Šįkart ieškinius teismui pateikė Irena Zabavčikienė, Kostas Rumšas, Danutė Rumšienė, Igor Listov, Irena Statkuvienė, Petras Milius, Jonas Bidva, Stasė Bidvienė, Vida Vaškienė, Artūras Gudijus, Gintaras Donauskas, Janina Kiaurakienė, Laimutė Vaitkienė.
Ieškovų reikalavimai skirtingi. Iš „Linų audinių“ siekiama prisiteisti nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių litų. Vieniems bendrovė tebėra skolinga kelių mėnesių darbo užmokestį, kitiems nesumokėtos išeitinės kompensacijos, kompensacijos už nepanaudotas papildomas atostogas, treti reikalauja, kad būtų sumokėta ir už uždelstą atsiskaityti laiką bei atlyginta neturtinė žala.
Tiesa, nuo to laiko, kai teismui buvo pateikti ieškiniai, kai kurių asmenų reikalavimai šiek tiek keitėsi. Mat daliai buvusių darbuotojų buvo sumokėti atlyginimai už vieną ar kelis mėnesius. Tačiau patikslinti savo ieškinių žmonės sakė negalintys: „Finansininkė su mumis nė į kalbas neina, nežinome sumų, todėl ir ieškiniai liko, kokie buvę.“
Teisėjos paklausti, ar sutiktų bylą baigti geruoju, ieškovai atsakinėjo skirtingai. Vieni tvirtino sutinką pasirašyti taikos sutartį, jei tik direktorius Alvidas Vitkevičius įsipareigos sumokėti viską, kas priklauso. Kiti buvo kategoriškesni – teigė direktoriui nenuolaidžiausią ir viską, ką uždirbę, išsireikalausią per teismą. „Jei per tiek laiko nesugebėjo geruoju man tų kelių šimtų atiduoti, dabar nei tartis, nei derėtis nebenoriu“, – sakė ieškovė Statkuvienė. „Jei iki balandžio 1-osios direktorius išmokėtų man atlyginimą ir išeitinę, aš sutikčiau taikytis. Net delspinigių nebeprašyčiau“, – kalbėjo L. Vaitkienė. „Aš taip pat tarčiausi geruoju. Tegu tik atsiskaito. O tai direktorius tik žada, tik išsisukinėja, nors žino, kaip sunkiai verčiuosi, kad vienas auginu du vaikus“, – pasakojo I. Listov.
Kalbėti pakilęs direktorius A. Vitkevičius sakė, jog jam gėda esą tik prieš vieną žmogų – I. Listov, kuriam tikrai pažadėjęs sumokėti, bet pažado neįvykdęs. „Prieš kitus skolingas nesijaučiu, – tvirtino A. Vitkevičius. – Čia man visokius ultimatumus teikiat, terminus nustatinėjat. Bet juk „Linų audiniai“ – ne melžiama karvė, pinigai nebyra. Pagalvokit ir apie kitus – kuo daugiau sumokėsiu jums, tuo mažiau liks tiems, kurie dabar dirba. Matau, kad pamiršot, kiek gero jums esu padaręs. Juk tiek metų jus fabrike laikiau.“
Toks direktoriaus pasisakymas žmones dar labiau supykdė – argi jie nedirbo ir neuždirbo tų pinigų, kuriuos dabar nori atgauti, argi jie už dykinėjimą atlygio prašo?
A. Vitkevičius sakė esąs atviras deryboms ir ragino visus pagalvoti apie taikos sutartį. „Ateikit. Kalbėsim, derėsimės. Net ir tie, kurie norit bylinėtis, dar pagalvokit“, – kvietė direktorius.
Antrasis parengiamasis posėdis numatytas kovo pabaigoje. Iki to laiko buvusieji „Linų audinių“ darbuotojai teismui turi pateikti jau patikslintus ieškinius. Gali būti, kad iki to laiko ir ieškovų skaičius sumažės – galbūt A. Vitkevičiui pavyks žmones įtikinti, kad su jais bus atsiskaityta.
