Nors sakoma, kad dovanų karalius miręs, vis dėlto ir šiais laikais dar pasitaiko žmonių, siūlančių dovanas. Ir ne kokias pigias, o kainuojančias dešimtis tūkstančių litų. Sakysit – nebūna. Ot, ir klystat – būna: pavyzdžiui, kretingiškė Zina Balsevičienė Plungės rajono savivaldybei panoro padovanoti… net dvidešimt hektarų žemės. Tiesa, esama sąlygų. Pirmoji, kad toj žemėj bus pastatyta koplyčia, antroji, kad aplink ją bus kapinės. Visa tai moteriškei „padiktavo“ pranašiškas sapnas.
Antradienį posėdžiavę Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariai svarstė gana keistą siūlymą – esą kretingiškė Plungės rajono savivaldybei norinti padovanoti apie 20 ha ploto žemės sklypą Paukštakių seniūnijos Gelindėnų kaime. Kadangi į Savivaldybę dažniau kreipiasi norintieji kažką gauti, o ne dovanojantieji, posėdžio dalyvius pasiūlymas gana nustebino. Na, dar būtų galima suprasti, jei dovanotų bažnyčiai ar kokiems globos namams, o čia… – Savivaldybei.
Netrukus paaiškėjo, jog Z. Balsevičienę į Savivaldybę, o tiksliau – į vicemero Juozo Šlepečio kabinetą, atvedė… pranašiškas sapnas. Išanalizavusi jį, moteris suvokusi, kad žemę reikia padovanoti tam, kas apsiimtų pastatyti koplyčią ir įrengti kapines. Galvojusi, galvojusi, kas tai galėtų įvykdyti, ir išmąsčiusi – reikia kreiptis į Savivaldybę. Na, o jei pažadės koplyčią ir kapines, žemės sklypas – jos.
Vicemeras J. Šlepetis kretingiškę išklausęs ir pasiūlęs jai rašyti prašymą, tiksliau – siūlymą dėl žemės dovanojimo.
Komiteto nariai stebėjosi ir svarstė: ką čia ta moteris sugalvojo, ar ji giminių neturi, ar vaikai neužprotestuos, gal tiesiog su jais susipyko, o kai susitaikys, ir noras dovanoti praeis. Be to, neaišku, ar to sklypo gruntas kapinėms tiktų? O dar – iš kokių lėšų tą koplyčią pastatyti? Kiti siūlė į svarstymus nesivelti ir į dovaną žvelgti praktiškiau – jei tik vieta ir gruntas tinka, imti. Juolab kad kapinės Jovaišiškėje po 4-5 metų bus užlaidotos, o Gelindėnai – netoli miesto, gyventojų arti to sklypo nėra. Taigi tikrai puiki vieta kapinėms!
Nutarėme išklausyti ir pačios Z. Balsevičienės nuomonę. Telefonu kalbinta moteris mielai sutiko papasakoti, ką vieną naktį sapnavusi.
„Sapnavau procesiją, žingsniuojančią per Gelindėnus, kur – mano tėvuko ir mano pačios tėviškė. Ėjo kunigai, žmonės. Mūsų žemėj stovėjo didelė balta bažnyčia. Viduje – stalai, baltai padengti, apdėti vaišėmis. Aplinkiniai man sako: švenčiam. Kadangi buvom mano tėvuko tėviškėj, ėmiau jo ieškoti. Man pasakė, kad jis nuėjo prigulti į baltą namą. Bėgu link jo ir verkiu, o aplinkui toks skambesys ir triukšmas. Tada pamačiau bokštą, iš kurio krito žmonės. Man pasakė, kad tai mano priešai negyvi krenta. Dar sakė, kad jie čia liks visam laikui“, – regėtą sapną pasakojo ponia Zina.
Atsibudusi ji ėmusi analizuoti. Pirmiausia „išrišusi“, ką reiškia, kad negyvėliai čia liks visam laikui. Anot Z. Balsevičienės, matyt, toje vietoje reikia įrengti kapines. O vidury jų turi stovėti koplyčia – panašiai tokia, kokią ji matė sapne. Ir koplyčios paskirtį numačiusi – kad ir mišias būtų kur aukoti, ir kokį „biednesnį“ žmogų pašarvoti. Pasak kretingiškės, toji vieta esanti labai graži ir kapinėms ji tikrai tiktų. „Aš ir pati ten visus savo artimuosius perlaidočiau. Ir džiaugčiausi, kad tėvukas gali savo tėviškės žemėj ilsėtis“, – sakė moteris.
Paklausta, kaip į tokį jos sumanymą reaguoja artimieji, giminaičiai, Z. Balsevičienė atsakė: „Tos žemės dirbti niekas nenori. O tėvukas jos parduoti neleido. Jo valią privalau vykdyti“.
Z. Balsevičienė sakė turinti Kanadoje gyvenančią dukrą, fermerystės mokslus ten studijuojantį anūką. Tik vargu ar jie panorės į Lietuvą grįžti ir protėvių žemę dirbti. Pasiteiravus, ar dukra dėl tokio poelgio neužpyks, kretingiškė atsakė: „Tegu pyksta. Jos požiūris kitoks – liepia parduoti. O aš, kaip ir mano tėvukas, tėviškę labai myliu. Ji neparduodama, todėl geriau jau padovanosiu, kad šventam tikslui mūsų žemelę panaudotų“.
