Nedideliame Glaudžių kaimelyje (Babrungo seniūnija) įsikūrusios daugiavaikės Šimkų šeimynos namus atpažinsi iš karto. Tvarkingas plytinis namas, idealiai sutvarkytas gėlių darželis ir išskirtinis ženklas – mėlyna koplytėlė su Šv. Mergele Marija. Sodyba spinduliuoja švara, tvarka, o ypač – šiluma. Čia Rita ir Antanas Šimkai, septyni jų vaikai bei Antano mama Aniceta gyvena jau visą dvidešimtmetį.
Alsėdžiuose gimusi Rita su savo būsimuoju vyru, glaudiškiu Antanu susipažino per jos brolį. Simpatija esą užsimezgusi vienoje šventėje. Apie metus padraugavę, 26-erių Rita bei metais vyresnis Antanas susituokė ir apsigyveno dabartiniuose savo namuose.
Neilgai trukus pasaulį išvydo pirmoji poros atžala – Mindaugas, jam greitai sueis devyniolika. Šiuo metu vaikinas kremta staliaus mokslus Plungės technologijų ir verslo mokykloje, o vakarais lanko vairavimo kursus. Kaip pasakojo mama, Mindaugas – auganti tėvo pamaina. Jau dabar jaunuolis neretai atstoja kur nors išvykusius tėvus, prižiūri brolius ir seseris. „Vaikams jis griežtas“, – šypsosi ponia Rita, tad be baimės galinti juo pasitikėti. O ir likę vaikai – jau paūgėję.
Antroji pagal amžių – septyniolikmetė Renata. Ji namuose būna rečiausiai, mat Klaipėdoje stengiasi įgyti kirpėjos specialybę. Anot mamos, mergina jau nuo vaikystės buvo linkusi „prie grožio“, ir dabar, grįžusi savaitgaliais, eksperimentuoja su seserų plaukais…
Trečioji Šimkams gimė Vitalija. Ji – šeimos mokslo šviesulėlis. Šešiolikmetė mokosi Plungės Senamiesčio vidurinės mokyklos devintojoje klasėje ir tik pačiais geriausiais pažymiais. Nuo mokslų laiko liko ir muzikai – Vitalija baigė chorinį dainavimą Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje, taip pat groja pianinu, o neseniai įsigijo ir gitarą.
Su Vitalija tos pačios mokyklos penktojoje klasėje mokosi ir dvylikametis Marius, užkietėjęs žvejys.
Šeimynos mažesnieji – dešimties Darius ir aštuonmetė Agnė – lanko Plungės Senamiesčio vidurinės mokyklos Glaudžių pradinio ugdymo skyrių. Darius eina į ketvirtąją klasę, Agnė – trečiokė. Jauniausias iš trijų sūnų Darius – šeimos išdykėlis. O Agnė labai mėgsta skaityti, lankosi kaimo bibliotekoje.
Pačiai mažiausiajai Šimkų atžalėlei – Ernestai – septyneri. Ji dar tik ruošiasi ragauti mokslų.
Kaip išrinko vardus vaikams? Vieni pavadinti giminaičių garbei, kiti – pagal tądien buvusį vardadienį: „Rinkome drauge su amžiną atilsį mano mama Zita“, – pasakojo.
Ar nesunku šitokį būrelį auklėti? Ponia Rita tvirtina, kad nelabai. Gal kiek sunkiau tai, kad vienas vaikas labiau padykęs, kitas mažiau, vienas lėtesnio, kitas – energingesnio būdo. „Kai vaikai sveiki, atrodo, viskas yra gerai. O kai kokia bėda užklumpa, pasidaro keleriopai sunkiau…“ – apie sunkų laiką, kai vaikai buvę maži, labai sirgo, pasakojo moteris. Ponia Rita sakosi auklėjanti vaikus taip, kad jie vienas kitą gerbtų: „Šeimoje svarbiausia – pagarba. Jeigu gerbi žmogų, vadinasi, myli. O auklėjimui diržu nepritariu. Juk gerų savybių neįmuši“.
Šimkai savo sodyboje turi ir nedidelį ūkį, augina porą karvių, kiaulių, vištų. Yra čia ir du šunys bei… keturi katinai. Su pastaraisiais – atskira istorija. Vaikai esą kategoriškai pareikalavę, kad visi gimę kačiukai liktų jų namuose. Žadėjo, laikui bėgant, geriems žmonėms atiduoti, bet taip ir liko visi. Mums kalbantis, pora rainių vis „lindo į kadrą“ ir glaustėsi palei kojas. Kad katinai čia „išauklėti“, įrodė ir pamatytas vaizdelis: vienas priekines letenas padėjo ant stalo ir tupi – suprask, maisto nori.
O ūkį prižiūrėti visi Šimkų vaikai labai padeda: „Kai pasipilam visi į laukus, tai ohoho!“ – juokėsi ponia Rita. Yra namie ir kompiuteris, tačiau prie jo vaikams laikas griežtai ribojamas – kiekvienam po pusvalandį.
Septyni vaikai, ūkio darbai – atrodo, sutuoktiniams nelabai lieka laiko pabūti dviese. „Mūsų laisvalaikis – namie. Pamezgam su vyro mama, ir tiek. Vaikus į ekskursijas dažniau išleidžiam“, – šypsosi ponia Rita. Nors prisipažino, kad kartais ir jiedu išvažiuoja.
Beje, moteris yra baigusi Klaipėdos prekybos mokyklą, ilgą laiką dirbo virėja Plungės kavinėje „Ramunė“. Vyras Antanas daug metų vairavo traktorių, o šiuo metu dirba UAB „Gilinis“.
Visi Šimkų vaikai „prie meno“, šiek tiek piešiantys. Šią savybę paveldėjo iš menininko gyslelę turinčio tėčio. Jis jaunystėje netgi svarstė galimybę studijuoti dailę, bet likimas vis dėlto pasisuko kitaip.
Balandžio 28-ąją Rita ir Antanas Šimkai minėjo gražų jubiliejų – santuokos dvidešimtmetį. Porcelianinių vestuvių proga „Plungė“ sveikina šią puikią šeimą.
Motinos dieną pasveikinti ponios Ritos vaikai niekada nepamiršta – visi septyni jaunieji Šimkai įteikia jai po gėlytę. Kai lankėmės Šimkų sodyboje, namuose buvo tik trys iš septynių atžalėlių – Ernesta, Agnė ir Darius. Bet ir juos stebint, plika akimi matyti, kad mama čia – mylimiausia. O visų akys – kaip mamos: didelės ir mėlynos. Mažiausioji Ernesta sėdi mamai ant kelių ir apsikabinusi spaudžiasi prie krūtinės – motinos glėbys švelnesnis už pūką…
