Praėjusį sekmadienį Plungės kultūros centro folkloro ansamblis „Gondinga“ plungiškiams pristatė naują teatralizuotą programą „Žemaitiškos krikštynos“.
Koncerto kultūros centre pradžioje kolektyvo vadovė ir programos autorė Dalia Stasikėlienė susirinkusiesiems priminė, kodėl jai ir jos kolektyvui buvo svarbu gilintis į senąsias gimtuvių ir krikštynų apeigas, kuo jos svarbios vietos bendruomenei. Anot vadovės, tarybiniais metais dauguma šių apeigų buvo pamirštos, nes puoselėtos civilinės vardynų apeigos. Žinodami, kad krikštynų puota nuo senų laikų buvo didelė šventė ne tik naujagimio tėvams, bet ir visam kaimui, „Gondingos“ ansambliečiai ryžosi supažindinti su pamirštais ir dar gyvais krikštynų papročiais.
Žinia apie kaime vyksiančias krikštynas pasiekdavo visus kaimynus. Vedusieji galėdavo joms ruoštis: moterys kepdavo vištą, virdavo kiaulės palūpį, „kad vaikas riebus būtų“. Į krikštynas nešdavosi savo vaišių ir jomis vaišindavo kaimynus, ragaudavo ir aptarinėdavo, kuri gaspadinė skanesnes vaišes paruošusi.
Didžiausią vaidmenį krikštynose vaidindavo kūmai, jiems talkindavo pribuvėja. Dažniausiai tik jie ir važiuodavo į bažnyčią, o tėvai likdavo namuose tvarkytis, priimdavo svečius ir laukdavo pargrįžtančių kūmų ir pakrikštyto vaikelio.
Kūmus rinkdavosi labai atsargiai, nes tikėdavo, kad jais būti yra didelė garbė. Tad bet ko į kūmus nekviesdavo, tikėdami, kad vaikas atsigimsta į kūmus. Važiuojant į bažnyčią, kūmams reikėdavo stengtis, kad kelias būtų kuo tiesesnis, nes tik tada vaiko gyvenimas būsiąs tiesus. Visu keliu reikėdavo tylėti, kad vaikas tėvelių klausytų. Na, o parvykus iš bažnyčios, vaiką į trobą nešdavo atbulomis, kad būtų „mandras“.
Apie grįžtančius iš bažnyčios krikštynų dalyvius namiškiams pranešdavo vaikai. Svečiai smagiai sutikdavo kūmus ir naujagimį, sėsdavo prie stalo vaišintis. Užstalėje kūmus reikėdavo suspausti, kad vaiko dantys nebūtų reti. Kūma kūmui po kaklu rišdavo baltą skarelę, kad vaikas nebūtų apsiseilėjęs.
Atskiras dėmesys krikštynų apeigose būdavo skiriamas bočiams – juos svečiai „pakeldavo“ į bočius. Visus linkėjimus, apeigas lydėdavo smagios dainos, žaidimai, rateliai.Neapsieita ir be nekviestų svečių – persirengėlių, ubagų, kurie ne tik giedodavo, dainuodavo, bet kartais stengdavosi ir miegantį vaiką paslėpti… Tada būdavo streso kūmams ir tėvams, kad pražiūrėjo…
Žemaitiški krikštynų papročiai – tikrai įdomūs, linksmi ir saviti. Tuo įsitikino gausiai naujos programos pažiūrėti susirinkę plungiškiai. Patys „Gondingos“ kolektyvo nariai šią programą skyrė artėjančiai Motinos dienai.
Pasibaigus teatralizuotai programai, su jos premjera kolektyvo vadovę Dalią Stasikėlienę sveikino kultūros centro direktorius Romas Matulis, ansamblio narių artimieji ir gerbėjai.
Naujoji programa turėtų sudominti Žemaitijos regiono gyventojus, tad tikėtina, kad „Gondingos“ ansamblio laukia daug gastrolių.
