Medžiotojai yra medžiotojai – prasimanėliai, įvairiausio humoro mėgėjai. Vienas medžiotojas, prieš papasakodamas nuotykį, pareikalavo, kad nerašyčiau jo pavardės. Prisižadėjau. Gal, kai šį straipsnelį paskaitys, kokio klubo vyrai smagiai pakikens, gal žmogus ir prisipažins. Bet sakė turįs būti gerokai įkaušęs – tada ir liežuvis atsirištų .
Tik gal tai nebūtina. Šmaikštesni medžiotojai gali ir pakartoti tai, apie ką paporinsiu.
Šeima turi du automobilius. Nevardysiu kokius – gali kas ir suprasti, apie kokį medžiotoją kalbama. Per savaitę su džipu važinėja žmona, o vyras – lengvąja. Kai reikia važiuoti į medžioklę, džipą pasiima vyras.
Medžioklės diena. Buvo nurodyta jokiu būdu nešauti į suaugusį šerną, net į kuilį – bus bauda. Ėmė ir suklydo tas, kurio džipą per savaitę vairuoja žmona – paguldė didžiausią kuilį. Na, nieko nepadarysi, teks mokėti baudą. Bet niekas jos neprašo. Medžiotojas pagalvojo, kad taip be pasekmių ir praeis tas šūvelis į kuilį.
Prabėgo savaitėlė. Žmona ėmė vyrui aiškinti, kad kažkas mašinoje smirdi. „Čia tu matyt kokį žvėrį joje vežei“, – sako ji.
Medžiotojas gerai žino, kad žvėries mašinoje nevežė, bet prasmirdusios mėsos kvapas yra. Gerai viską apžiūrėjo, išvalė kilimėlius, išmetė kažkokią rastą šiukšlelę.
Prabėgo dar kelios dienos. Žmona jau ne juokais pyksta – smirdi mašina ir tiek.
Na, tada medžiotojas parodė, kad moka ir „tokiu“ pėdsaku eiti. Ėmė uostyti, kurioje pusėje didesnė smarvė. Priekyje mašinos labiau dvokia. Gale – mažiau. Vadinasi, priekyje kažkas yra. Tyrinėjo, uostinėjo, ir aptiko po mašinos šildymo „pečiuku“ pakištus kuilio kiaušius. Ko gero, tai buvo didesnė bauda, nei būtų tekę pinigus mokėti.
Nuotykis tuo dar nesibaigė. Nors prasmirdusios kuilio sėklidės atsidūrė šiukšliadėžėje, kvapas, tegu ir sumenkėjęs, vis tiek nedingsta, ir pardavė šeima tą džipą.
Dabar tas medžiotojas vis suka galvą, kas galėjo jam tokią šunybę iškrėsti. Gal kas ir prisipažins.
