Prašymai komisijai – nuo ženklų iki perėjų

Kovo 25-ąją į posėdį rinkosi Saugaus eismo organizavimo komisija. Kaip ir įprasta, vėl nagrinėti prašymai leisti statyti kelio ženklus, riboti eismą ir pan.

Prašymai iš kaimų
Visų pirma komisija aptarė Šateikių seniūnijos pateiktą prašymą. Jame teigiama, kad kelyje Liepgiriai–Šateikiai–Gintališkė palei Šateikių tvenkinį dėl staigaus posūkio yra pavojingas ruožas. Tad seniūnija prašo ten įrengti kelio atitvarus.
Kaip ne kartą akcentuota nagrinėjant įvairius prašymus, Saugaus eismo organizavimo komisija nieko nestato, gali tik pritarti prašymui, taigi atitvarus įsirengti už savo lėšas turės pati seniūnija. Pasak komisijos pirmininko Mindaugo Jurčiaus, šiemet Savivaldybės biudžete numatyta lėšų eismo saugumui užtikrinti. Kaip tie pinigai bus paskirstyti, kol kas neaišku. Šateikių seniūnas Zigmantas Strumyla patvirtino, jog ieškos būdų, kaip užtikrinti saugumą toje kelio dalyje.
Kitas raštas atkeliavo iš Kantaučių kaimo (Žlibinų sen.). Prašymą surašiusios A. J. ir A. M. teigė, kad tarp Plungės ir Stadiono gatvių yra keliukas, skirtas įvažiuoti į kiemus, vaikščioti, bet norėdami sutrumpinti kelią juo dažnai važinėja ne tik lengvieji automobiliai, bet ir traktoriai. Neretai būna, kad transporto priemonės apgadina pastatus, išverčia tvoras, sukelia kitokias avarines situacijas. Moterys komisijos prašė leidimo vienoje keliuko pusėje pastatyti eismą draudžiantį kelio ženklą, o iš kitos pusės – ženklą, nurodantį, jog priekyje – aklagatvis. Prašyme nurodoma, kad ženklus jos pastatytų už savo lėšas. Kantautiškės dar pridėjo fotografijų, kuriose užfiksuota, kaip apgadinti gyvenamieji namai.
Posėdžiautojams iškart kilo klausimas, kam priklauso keliukas. Kaip paaiškino M. Jurčius, jis – servitutinis, skirtas tik vaikščioti. Plungės policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkas Algirdas Puidokas susirinkusiesiems priminė, jog nežinodama, kam priklauso keliukas, komisija negali priimti jokio sprendimo. Todėl nutarta išsiųsti paklausimą Žlibinų seniūnijai, kad ji atsakytų, kas prižiūri minėtąjį ruožą.
Draudžiamojo ženklo nebus
Prieš kurį laiką posėdžiavusi komisija turėjo išsiaiškinti, ar teisėtai buvo nubrėžta geltona linija, draudžianti stovėti, prie vieno Plungės miesto Rietavo gatvės namo. Paaiškėjo, kad leidimas tam nebuvo duotas, ir linija jau panaikinta. Tačiau į komisiją kreipėsi R. B. ir prašė leisti paženklinti vietą, skirtą neįgaliajam. Moteris tvirtino turinti kardiologinių problemų, o prie namo, kuriame ji gyvena, neretai statomi krovininiai automobiliai.
Anot plungiškės, jei nebūtų leidžiama paženklinti neįgaliojo vietos, tada ten reikėtų pastatyti kelio ženklą, draudžiantį stovėti. „Šiame prašyme pasigendu vieno sakinio – kad ženklus įsirengsiu savo lėšomis“, –
pašmaikštavo M. Jurčius.
Juokai juokais, tačiau R. B. prašymas nebuvo patenkintas: moteris nepateikė visų reikiamų dokumentų. Statyti draudžiamąjį kelio ženklą, A. Puidoko manymu, gatvėje, kurioje nėra intensyvaus judėjimo, netikslinga.
Dar viena perėja?
Plungės viešoji biblioteka komisijai taip pat turėjo prašymą. Šios įstaigos direktorės Violetos Skierienės pasirašytame rašte primenama, jog kone prieš dvejus metus buvo kreiptasi dėl pėsčiųjų perėjos įrengimo prie vadinamojo skalbėjos namelio. Dabar, kai parke yra vaikų žaidimo aikštelė, reikia į ją užtikrinti saugų patekimą.
Posėdžiautojai sutiko, kad perėja toje vietoje būtų gerai, bet… Pasak Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėjos pavaduotojo Arvydo Liutikos, būtina įvykdyti nemažai reikalavimų, o tam pinigų nėra. „Aš neprieštarauju. Gal tai bus vienintelė tinkamai apšviesta perėja Plungės mieste“, – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo A. Puidokas.
Kadangi nuomonės išsiskyrė, komisija turėjo balsuoti. Balsai lėmė, jog perėjai neprieštaraujama, tačiau kada ir kokiomis sąlygomis ji atsiras, niekas nežino.
Į kapines bėgte
Su užstatomo įvažiavimo į savo kiemą problema susidūrė Kalno gatvėje gyvenanti M. D. Moteris savo prašyme teigia, kad į naująsias kapines atvykstantys žmonės, norėdami patekti į jas nuo Mažeikių–Plungės–Tauragės kelio pusės, palieka savo automobilius minėtojoje gatvėje (priešingoje kapinių pusėje). M. D. tvirtina, jog vairuotojai užstato įvažiuojamąjį keliuką, o paprašyti atlaisvinti elgiasi nemandagiai. Moters manymu, padėtį pagerintų ženklai, draudžiantys statyti mašinas toje gatvėje. Kaip ir kantautiškių atveju, M. D. pirmiausia pasiūlyta pasikalbėti su Babrungo seniūne, nes gatvė priklauso seniūnijai, ir spręsti klausimą, kas apmokės ženklų pastatymą.
Problema lyg ir būtų išspręsta, bet A. Puidokui iškilo klausimas, kodėl į kapines padarytas takas, kai neįrengta mašinų stovėjimo aikštelė. Komisija vieningai nutarė, jog tokia aikštelė būtina ne vien Kalno gatvės gyventojų patogumui, bet ir artimųjų kapų aplankyti atvykstančių žmonių saugumui užtikrinti. Mat, pasak M. D., palikę savo automobilius žmonės tiesiog bėga per kelią. Tad nutarta kreiptis į Savivaldybės administraciją su klausimu, kas planuojama dėl automobilių stovėjimo aikštelės prie naujųjų kapinių.
Kur dingo pėsčiųjų ir dviračių takai?
Daugiausia neaiškumų sukėlė Nausodžio seniūnijos Noriškių kaimo Medelyno gatvės gyventojų prašymas. Jame teigiama, kad šia neseniai sutvarkyta gatve, nors ir yra pastatyti greičio ribojimo ženklai, daugelis automobiliais skriete skrieja. Anot prašančiųjų, ja važiuoja daug dviratininkų, yra vaikų, todėl kyla didelė grėsmė jų saugumui, tad pagelbėtų greitį ribojantys kalneliai.
Su tokiu prašymu kategoriškai nesutiko A. Liutika. O Plungės miesto seniūno pavaduotojas Gintaras Domarkas stojo gyventojų pusėn. Jo tvirtinimu, kai buvo projektuojami kelio remonto darbai, visada kalbėta ir apie dviračių bei pėsčiųjų takus, be to, Saugaus eismo organizavimo komisijoje svarstyta ir projektuotojams pasakyta, kad takai turi būti atskirti atitvarais. „Jei dėl kokių nors priežasčių tas projektas stringa ir takų nebus, kitos išeities nėra. Ten viena minutė iki nelaimės“, – sakė seniūno pavaduotojas.
A. Puidokas susirinkusiesiems priminė, kad komisija negali svarstyti klausimo, nes nėra kelio savininko atstovo (Nausodžio seniūno). Posėdžiautojai sutarė, jog būtina išsiaiškinti, kokios stadijos yra projektas, bus dviračių ir pėsčiųjų takas ar ne. Taigi kol kas Medelyno gatvėje vadinamųjų kalnelių nebus. „Gal Savivaldybei išeitų į naudą, jei visi projektai, susiję su keliais, gatvėmis, būtų derinami su Saugaus eismo organizavimo komisija“, – svarstė G. Domarkas.
Kadangi yra tikimybė, jog Saugaus eismo organizavimo komisijos sudėtis keisis, dabartiniai jos nariai naujajai Savivaldybės tarybai teiks siūlymą, kad komisijoje būtinai turėtų būti valstybės įmonės „Telšių regiono keliai“ atstovas, iš Savivaldybės – specialistai, susiję su kelių reikalais, taip pat būtų gerai, jei svarstant klausimą dalyvautų ir kelių savininkai.