Plungės Senamiesčio mokykla šiemet balandį švęs savo gyvavimo 40-metį. Artėjant šiai sukakčiai įstaiga organizuoja renginių ciklą, pavadintą „Sugrįžimai“ – sugrįžti į savąją mokyklą, susitikti su dabartiniais mokiniais ir mokytojais, pasidalyti patirtimi kviečiami buvę įstaigos auklėtiniai. Viename iš tokių susitikimų dalyvavo 2007 metais tuomet dar Senamiesčio vidurinę mokyklą baigusi Mantė Makauskaitė.
Plungiškė Mantė, sugrįžusi į mokyklą, kurioje mokėsi nuo pirmos iki dvyliktos klasės, susitiko su vyresniųjų klasių mokiniais ir mokytojais. Buvusi ugdytinė prisistatė esanti viena iš jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių.
Nežinantiesiems mergina paaiškino, kad minėtoji programa skirta jauniems profesionalams, besidomintiems valstybės ekonominės raidos procesais, siekiantiems savo ateitį susieti su ekonomika, politika, viešojo administravimo ar kitomis socialinės veiklos sritimis. „Kurk Lietuvai“ užsienio aukštąsias mokyklas baigusiems lietuviams suteikia galimybę dirbti Lietuvos viešajame sektoriuje, gilinti turimas žinias, pritaikyti jas praktikoje ir įgyti naujos profesinės patirties. Metus trunkančios programos dalyviai po keturis mėnesius (rotacijos principu) dirba įvairiose viešojo sektoriaus institucijose, dalyvauja įgyvendinant projektus. Mantei jau teko padirbėti Švietimo ir mokslo ministerijoje, dabar ji – Užsienio reikalų ministerijoje.
Kaip minėjome, Senamiesčio vidurinę mokyklą M. Makauskaitė baigė 2007 metais. Studijavo politikos mokslus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių institute. Mokydamasi dalyvavo ERASMUS studentų mainų programoje, pagal ją buvo išvykusi į Stambulą. „Galiu pasakyti, kad politikos mokslus pasirinkau vedama smalsumo. Nors daug kas sakė, kad politika – tai ne profesija, kad baigusi neturėsiu kur dirbti. Vėliau tas pats smalsumas mane nuvedė į Turkiją ir į Kopenhagos universitetą“, – kalbėjo Mantė. Pasak merginos, ją visada domino kiti kraštai ir kultūros, todėl ir mainų programai ji pasirinko ne kurią Vakarų Europos šalį, o Turkiją. Magistrantūros studijos ją nuvedė dar toliau – pasirinko Afrikos studijas. Tiesa, magistro laipsnį plungiškė įgijo ne Lietuvoje, o Danijoje.
Bendraudama su moksleiviais, Mantė domėjosi, kokios, jų nuomone, didžiausios problemos Lietuvoje. Jaunimas atsakė, kad nedarbas, korupcija, socialinė atskirtis, maži atlyginimai, dideli mokesčiai. M. Makauskaitė moksleiviams atsakė: „Būnant užsienyje, man tarsi atsivėrė akys. Lygindama Lietuvą ir kitas šalis, matau kiek kitokias problemas nei jūs.“ Merginos teigimu, viena iš pagrindinių bėdų – kūrybiškumo trūkumas. Anot jos, žmonės dejuoja, kad nėra darbo, bet net nepagalvoja, kad ir patys gali susikurti sau darbo vietą, imtis verslo ar amato.
Mantės manymu, yra ir daugiau problemų: nemokame susidoroti su savo jausmais ir padėti kitiems (užtat pas mus tiek daug savižudybių), dažnai bijome išsakyti savo nuomonę, menkas mūsų politinis aktyvumas, daugelis turime nevisavertiškumo kompleksą (vis pagalvojame, kad kiti geresni, kad kitur geriau), esame užsižaidę savame kieme (žinome kiekvieną Lietuvos „žvaigždžių“ žingsnį) ir nesidomime, kas vyksta pasaulyje, be to, pas mus labai įsigalėjusi korupcija (ir valdžia ima, ir patys esame linkę duoti kyšius).
Taip pat mergina mano, kad didžiausia problema tarp Lietuvos moksleivių ir studentų – nusirašinėjimas. „Tyrimai rodo, kad net 90 procentų mokinių nusirašinėja, tarp studentų nusirašinėjančiųjų yra 70 proc. Ir tai kelia didžiulį nerimą. Ar norėtumėte eiti pas chirurgą, kuris ne mokėsi, o nusirašinėjo, arba ar sėstumėte į lėktuvą, kurį pilotuoja nusirašinėtojas?“ – retorinius klausimus uždavinėjo Mantė.
Pakalbėjus šia tema, M. Makauskaitė moksleiviams pasiūlė dalyvauti sąžiningumo akcijoje ir įsipareigoti daugiau niekada nenusirašinėti. Iš pradžių mokiniai buvo nedrąsūs, bet, pakilus pirmajam vaikinui, vėliau šiam drąsiam įsipareigojimui ryžosi ir daugiau jaunuolių. Kaip sakė Mantė, Senamiesčio mokykla yra 59-oji Lietuvoje, kurioje surengta tokia sąžiningumo akcija. Belieka tikėtis, kad moksleiviai įsipareigojimą vykdys.
