Nors žiemos išvarymo šventė vilnijo nuvilnijo, trečiadienį Užgavėnių organizatoriai, mokslininkai ir muziejininkai vėl rinkosi į Platelius. Bet jau ne švęsti, o pasidalyti patirtimi: apie mitinę Užgavėnių prasmę, šios šventės tradicijas įvairiose Žemaitijos vietose, Užgavėnių kaukes, valgius, linksmybes ir t. t. Renginys buvo skirtas Etnografinių regionų metams.
Pirmiausia susirinkusiuosius pasveikino Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis ir Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė.
Renginį pradėjęs Klaipėdos universiteto profesorius dr. Rimantas Balsys pasidžiaugė atvykęs į Užgavėnių sostinę – Platelius. Jo užduotis buvo atskleisti mitinę Užgavėnių prasmę, šios šventės archajiškumą ir modernumą.
Profesoriaus teigimu, Užgavėnės minimos jau XIV amžiaus pabaigoje ir XV amžiaus pradžioje. Istorijos šaltiniuose nurodoma, kad tądien vyksta velnių šokiai, o garbingi žmonės moterims leidžia persirengti vyrais, nors Dievo tai uždrausta. „Ką reiškia įvardijimas „garbingi žmonės“? Ogi tai, kad Užgavėnės tais laikais buvo kilmingųjų šventė. Tai buvo iš Europos atkeliavę karnavalai, kurie vyko miestuose, dvaruose, o valstiečiai jų nešventė. Tai buvo krikščioniška dvarų kultūros tradicija. Liaudis vis dar buvo lojali seniesiems dievams, tad šios krikščioniškos šventės jos kalendoriuje nebuvo“, – kalbėjo R. Balsys.
Kaip pasakojo mokslininkas, valstiečiai Užgavėnes pradėjo švęsti XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje. Pasak R. Balsio, jos „tirštai“ aprašytos XIX–XX a. etnografinėje medžiagoje. Ši šventė prisodrinta pagonių švęstų pavasario švenčių elementų. Vienas iš jų – sotus maistas. „To laikotarpio Užgavėnių pagrindinis valgis buvo mėsa – kiauliena, ožiena, veršiena, jautiena. Na, o blynai atsirado jau gerokai vėliau“, – žiniomis dalijosi profesorius. Svarbūs ir kiti elementai – važinėjimasis po miestą ar kaimą, persirenginėjimas, laistymasis vandeniu. „Tikėtina, jog visa tai – archajiški, iš pagonybės atkeliavę elementai, o štai Kanapinis, Lašininis, čigonai, žydai, vengrai į šventę įsiliejo kiek vėliau. Jie – vėlyvesni, krikščioniški“, – mano R. Balsys.
Kai baigė pasisakymą, profesorius R. Balsys buvo pasveikintas gimtadienio proga. Jam įteikta puiki simbolinė dovana – tautodailininko Vyto Jaugėlos išdrožta Užgavėnių kaukė.
To paties Klaipėdos universiteto docentė dr. Lina Petrošienė kalbėjo apie žemaitiškas Užgavėnių dainas. Vėliau pristatyta, kaip ši šventė „provijama“ įvairiose mūsų krašto vietovėse: Klaipėdoje, Palangoje, Pagramantyje, Kurtuvėnuose, Grūšlaukėje, Mažeikiuose, Raseiniuose ir, žinoma, Plateliuose. Apie turimas Užgavėnių kaukių kolekcijas pasakojo Kretingos muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus atstovės. A. Kuprelytė pristatė istoriko, muziejininko Juozapo Mickevičiaus surinktą etnografinę medžiagą apie Užgavėnes Žemaitijoje.
Kad renginio dalyviai dar labiau pajustų žiemos išvarymo šventės dvasią, pietums buvo paruoštas stalas su Užgavėnių valgiais, o pačioje susiėjimo pabaigoje Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis „Platelē“, kurio vadovas yra Aivaras Alminas, pristatė teatralizuotą Užgavėnių linksmybių programą.
