Metų pradžioje Savivaldybės biudžete numatoma tam tikra pinigų suma bendruomenėms remti. Metams baigiantis apžvelgiama, ką bendruomeninės organizacijos nuveikė už gautas lėšas. Tai buvo padaryta spalio pabaigoje sušauktame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Pristatydama bendruomenių nuveiktus darbus, Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė neslėpė žavėjimosi bendruomenėmis ir jų vykdomais projektais.
Ž. Vaitkuvienė kalbėjo, kad pagrindiniai bendruomenių finansavimo šaltiniai – bendruomeninės veiklos stiprinimo lėšos, parama asociacijai „Plungės kraštas“ ir šiemet startavęs dalyvaujamasis biudžetas. Bendruomenės projektus įgyvendina ir pasinaudodamos LEADER programos lėšomis. Nors tai nėra Savivaldybės pinigai, tačiau prie šios programos projektų vykdymo rajono valdžia taip pat prisideda.
Stiprinti bendruomeninei veiklai programa vykdoma ne pirmus metus ir lėšų kasmet skiriama panašiai. Šiemet iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta 23 755 eurai. Kiekvienai seniūnijai pinigų tenka skirtingai: pagal fiksuotą bazinę dalį (1 000 eurų kiekvienai) ir pagal seniūnijoje gyvenančių žmonių skaičių.
Pasak specialistės, šiemet yra 15 įgyvendinamų projektų. Suprantama, vieni jau užbaigti, kiti baigiami.
„Projektai yra nuo „minkštų“ iki „kietų“: vieni daro kelius, kiti rengia šventes. Ir visi jie yra pozityvūs, geri – tai, ko reikia tai vietos bendruomenei“, – trumpai apžvelgusi įgyvendintus bendruomenių projektus reziumavo Ž. Vaitkuvienė.
Kaip ir minėta, dar ne visi projektai užbaigti, tačiau lėšas planuojama panaudoti iki metų pabaigos. Užbaigimo laukia Babrungo seniūnijos šeimų bendruomenės „Tėviškė“ sumanytas projektas „Kalbėkime-girdėkime-matykime-dalinkimės“, visuomeninės organizacijos Platelių bendruomenės „Bendrumas mus vienija“ ir Plungės miesto seniūnijos „Lauko žaidimų įrenginių įrengimas „Supermiesto“ vaikų žaidimų aikštelėje“.
Asociacijai „Plungės kraštas“ skirta 25 tūkst. eurų. Šios lėšos atitenka tik kaimų bendruomenių buhalteriui išlaikyti ir „minkštosioms“ veikloms remti, vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kompensuoti. „Tie 25 tūkstančiai Savivaldybės mastu atrodo nedidelė parama, bet bendruomenėms tai yra reikšminga“, – pažymėjo Ž. Vaitkuvienė.
Nauja iniciatyva, įgyvendinama šiais metais, – dalyvaujamasis biudžetas. Pasak skyriaus vedėjos, iš viso buvo gauta 18 iniciatyvų: 9 – mažos vertės, iki 20 tūkst. eurų, ir tiek pat didelės vertės, iki 60 tūkst. eurų. Tai buvo gera proga pasižiūrėti, kuri bendruomenė yra aktyvesnė. Laurus nuskynė Kuliai, pasiūlę dvi iniciatyvas, už kurias buvo nubalsuota. Plungės mieste laimėjo „Plungės „Saulės“ gimnazijos pažintinio gamtinio tyrimų tako laiptų remontas ir regyklos įrengimas“, Kuliuose – miestelio sporto aikštyno įrengimas, mažos vertės ir didelės vertės – „Kaimynų parkas Kuliuose“.
Įgyvendindamos Plungės rajono savivaldybės vietos veiklos grupės 2014–2020 m. vietos plėtros strategiją kaimų bendruomenės įvykdė 5 infrastruktūros projektus ir 9 „minkštus“ veiklos projektus. Be lėšų, gaunamų iš minėtųjų finansavimo šaltinių, pinigėlių savo projektams ir iniciatyvoms bendruomenės pritraukia ir iš kitur.
Ž. Vaitkuvienės teigimu, šiemet projektų įgyvendinimo gausa išsiskyrė Žlibinų bendruomenė, tačiau lyderė išliko Kulių bendruomenė „Alantas“.
„Vien tai, kad iš Žemės ūkio ministerijai pateiktų projektų devyni gavo finansavimą, rodo, kad mes esame stiprūs ir veiklūs“, – reziumavo asociacijos „Plungės kraštas“ pirmininkė Rima Jokubauskienė.
Savivaldybės tarybos narį Joną Mockūną domino, su kokiomis problemomis susiduria bendruomenės, rašydamos ir įgyvendindamos projektus. Anot R. Jokubauskienės, didžiausia problema – aktyvių bendruomenės narių skatinimas, pastebėjimas. „Kai kurie bendruomenių lyderiai baigia „užgesti“, jei jų nemato, neskatina“, – kalbėjo ji.
