Pastaruoju metu „Sodra“ visoje Lietuvoje akylai stebi ir tikrina, ar nepiktnaudžiaujama motinystės pašalpomis, ar nebandoma sukčiauti. Plungės „Sodra“ taip pat atliko ne vieną patikrinimą. Dalies jų išvados perduotos toliau tirti teisėtvarkininkams. Vien Plungės rajono apylinkės prokuratūroje šiuo metu atliekami šeši ikiteisminiai tyrimai dėl galimo piktnaudžiavimo valstybės skiriamomis išmokomis.
Įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo motinystės pašalpomis „Sodrai“ ėmė kilti pernai, kai buvo dvigubai pailgintos motinystės atostogos ir gerokai padidintos išmokos.
Priminsime, jog nuo 2008 metų sausio 1 dienos vaiką auginanti mama (arba tėtis), kol mažyliui sukanka vieneri metai, gauna 100 proc. uždirbto atlyginimo dydžio pašalpą, kol sukanka dveji metai – 85 proc.
Įvedus šiuos pakeitimus, atsirado daug moterų, kurios prieš vadinamąsias dekretines atostogas buvo priimtos į darbą, joms pakeltos algos ar „išdygo“ solidūs priedai prie atlyginimų. Panašu, jog visa tai daryta tik dėl to, kad, keletą mėnesių sumokėjus didesnes sumas „Sodrai“, vėliau dvejus metus būtų galima iš valstybės gauti gana solidžias išmokas.
Vedama tokių įtarimų, „Sodra“ ėmėsi patikrinimų. Kaip jau minėjome, kai kurių išvados atsidūrė teisėtvarkininkų rankose. Remiantis patikrinimų išvadomis, iškeltos šešios bylos dėl galimo sukčiavimo – pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.
Kaip sakė bylas kuruojantis prokuroras Algirdas Mika, šie ikiteisminiai tyrimai – gana sudėtingi. „Būtent tokio pobūdžio sukčiavimai atsirado tik pernai. Tai nauja – nėra kuo remtis, kuo vadovautis. Tiesa, panašių bylų Lietuvoje iškelta gana daug, tačiau teismo, kiek žinau, dar nė viena nepasiekė“, – kalbėjo A. Mika.
Anot prokuroro, nežinia ir tai, ar Plungės rajono apylinkės prokuratūros iškeltos bylos pasieks teismą. Šių tyrimų perspektyvos kol kas neaiškios, mat dabar viskas tik pradedama. Dar reikia surinkti medžiagą, apklausti darbdavius ir darbuotojus. „Tačiau, jei nusikalstamos veikos požymių neįžvelgtume, tyrimo net nepradėtume. Taigi tokių požymių matome“, – teigė prokuratūros atstovas.
Kaip sakė A. Mika, nė vienoje iš šešių bylų įtarimai dar niekam nepareikšti – nesurinkti reikiami duomenys. Tačiau daugelis aplinkybių kelia abejonių: kad į darbą priimtos jau nėščios moterys ir joms išsyk nustatyti dideli atlyginimai, kad anksčiau dirbusioms moterims, prieš išeinant į nėštumo ir gimdymo atostogas, staiga žymiai šoktelėdavo atlyginimai, kad nei iš šio, nei iš to nėščiosioms pradedami mokėti priedai. Apie kokias sumas kalbama? „Apie 5 000-
6 000 litų atlyginimus, 4 000 litų priedus. Tai išties solidžios sumos. Tokios algos ir priedai Plungėje paprastai nemokami“, – atsakė prokuroras.
Minėtosios aplinkybės leidžia įtarti, kad, įdarbinus nėščią moterį ir mokant jai didelį atlyginimą ar priedą, siekiama vieno – vėliau iš valstybės gauti kuo didesnę motinystės pašalpą. Abejones sustiprina dar ir tai, kad kone visais atvejais darbdavį ir motinystės pašalpą gaunančią moterį sieja giminystės ryšiai – vyras įdarbina ir dosnią algą moka savo žmonai, tėvas – dukrai. Giminystės ryšiai nustatyti penkiose iš šešių bylų. Gali būti, jog jie bus aptikti ir šeštojoje, tačiau ta byla – dar labai „šviežia“, prokuroras nespėjo jos detaliai išanalizuoti.
Vienas iš minėtųjų ikiteisminių tyrimų pradėtas kovo mėnesį, du – balandį, du – gegužę, paskutinysis – birželį. Kuo jie baigsis, neaišku, tačiau gali būti, jog, pripažinus sukčiavimą, iš „Sodros“ gautas išmokas mamos turės grąžinti valstybei. Daugelis iš jų, sumaniusių sau ir mažyliams garantuoti kuo sotesnę ateitį, apie tokią baigtį, ko gero, net nesusimąstė.