Rodos, ir apsiniaukęs birželio 6-osios dangus liūdėjo taip anksti mus palikusio poeto Vytauto Mačernio. Jo poezijos ir neilgo gyvenimo šviesa renginyje „O aš einu vėl žemės ilgesy…“ valandai kitai sugrįžo į gimtąją Šarnelę ir pradėjo savo kelią po kraštotyrininko Konstantino Bružo įprasmintų akmeninių „vizijų“ vietas. Tik čia galėjo gimti eilės, atskleidusios garsiąsias poeto „Vizijas“.
V. Mačernio „Vizijos“ – tai lyg ir poeto autobiografija, aprėpianti nuostabų Šarnelės kaimo gamtovaizdį, jo išvaikščiotus takelius ir tas vietas, kurios įkvėpė poetą pajusti gyvenimo pilnatvę, jo grožį. Tad neatsitiktinai į kelią po tokias reikšmingas Šarnelei vietas, kurių kiekvieną įprasmino akmenys su iškaltais žodžiais, susirinkusį aplinkinių mokyklų jaunimą palydėjo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kultūros paveldo skyriaus vedėjos Aldonos Kuprelytės ir Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorės Romos Jokubauskienės žodžiai apie poetą ir jo negausią, bet itin reikšmingą poeziją.
Jau pramintas takas vedė ant neaukštos kalvelės, pažymėtos akmeniu, netoli Šarnelės bendruomenės namų. Pirmąją poeto „Viziją“ perskaitė jauniausios poeto kartos atstovė – Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos dvyliktokė Dovilė Mačernytė.
Gausus būrys jaunimo keliavo toliau. Pasiekus kalnelį, apsuptą eglaičių ir kitų medelių, buvo kitas akmuo. Prie jo antrąją ir trečiąją „Vizijas“ perskaitė Gediminas Jokubauskas.
Galop pasiektas ir septintosios poeto „Vizijos“ paskutinis akmenukas. Vieni susikaupę skaitė, kiti lyg užburti klausėsi eilių skambesio, džiaugėsi nuostabia gamta. Nepakartojamas liūdesio jausmas priminė tragišką poeto žūtį, nes čia pat, ant nuošalėje stūksančio piliakalnio, – poeto kapas. Per laukus prie jo skubėjo vietos gyventojai, kaip ir kasmet pasirengę sukalbėti maldą už poeto sielą, jau klaidžiojančią amžinybės soduose, drauge su visais paliūdėti.
Po valandėlės visi grįžo į Žemaičių Kalvariją – prie Kryžauninkės koplyčios laukė susitikimas su aktoriumi Petru Venslovu, muzikos autoriumi ir atlikėju Alfredu Kukaičiu, „Vieno aktoriaus teatro“ vadovu Sigitu Jačėnu. Ta proga pristatytas kompaktinis diskas, iš kurio liejosi V. Mačernio poezija, skaitoma P. Venslovo.
Gerą valandą truko susitikimas su aktoriais ir dainininku: jie skaitė poeto eiles, skambino ir dainavo pagal jo tekstus, prisiminė poetą ir jo kūrybą.
Jau seniai Žemaičių Kalvarija visoje Lietuvoje žinoma ne tik garsiaisiais savo atlaidais, bet ir vienu iš talentingiausių mūsų poetų. Visi programos dalyviai ir svečiai, atsisveikindami su atlikėjais, gavo dovanų – po kompaktinį diską su autografais.
