
Birželio 29-ąją, sekmadienį, tauta buvo kviečiama į referendumą, kuris surengtas, siekiant pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnius. Kadangi, kaip sakyta, piliečiai masiškai ignoravo referendumą, jis laikomas neįvykusiu. Mat iš 2 538 431 balsavimo teisę turinčio šalies gyventojo savo valią išreiškė tik 379 915, t. y., vos 14,97 proc.
Plungės rajono gyventojų aktyvumas referendume buvo kone analogiškas šalies vidurkiui. Iš 31 921 balsavimo teisę turinčio piliečio prie balsadėžių atėjo tik 4 590 arba 14,38 proc. gyventojų. Už Konstitucijos pakeitimus pasisakė 3 231 (72,56 proc.) balsavusysis, žodelį „NE“ pažymėjo 1 222 (27,44 proc.) referendume dalyvavę Plungės r. rinkėjai.
Plungės r. patys aktyviausi buvo Narvaišių rinkimų apylinkės gyventojai, jų balsuoti atėjo 24,04 proc., nedaug atsiliko ir Gintališkė, kurios rinkėjų aktyvumas – 23,36 proc. Mažiausiai referendumu domėjosi Didvyčių kaimo gyventojai – jų prie balsadėžių atėjo tik 9,74 proc. Tarp miestiečių aktyviausi V. Mačernio rinkimų apylinkės gyventojai – 13,96 proc., pasyviausia – Dariaus ir Girėno apylinkė, iš kurios balsuoti ėjo tik 10,67 proc. rinkėjų.
Už Konstitucijos pakeitimus, pažymėdami žodelį „TAIP“, aktyviausiai pasisakė prūsališkiai (89,55 proc.) ir narvaišiškiai (87,41 proc.), prieš Konstitucijos pakeitimus buvo milašaitiškiai, kurių 53,57 proc. rinkosi variantą „NE“.
Rietaviškiai referendume buvo kiek aktyvesni už plungiškius. Iš 7 401 rinkėjo balsuoti atėjo 1 345, t. y. 18,17 proc. Iš balsavusiųjų referendumo biuletenyje 74,22 proc. pažymėjo „TAIP“, 25,78 proc. – „NE“.
Rietavo savivaldybėje savo aktyvumu, kaip ir per rinkimus, visus lenkė daugėdiškiai. Jų balsuoti ėjo 25,78 proc. Pasyviausi buvo tveriškiai, kurių referendume dalyvavo 13,26 proc.
Aktyviausiai už Konstitucijos pakeitimus pasisakė Pelaičių apylinkės gyventojai („TAIP“ – 87,69 proc.), prie pokyčius – giliogiriškiai („NE“ – 56,6 proc.).